Gintautas Pangonis: minimalių algų nemokame, tik mokėkite save parduoti

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų. G. Pangonis tikina, sėkmingam verslui svarbiausia – gera vadyba.

Susitikimo metu G. Pangonis atskleidė ne tik sėkmingo verslo paslaptis, bet ir pasidalino nuomone apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir kas tampa svarbesniu faktoriumi: technologijos ar darbuotojas.

– Kai įsigijote „Grigiškes“ situacija nebuvo pati geriausia, tačiau per šį laiką įveiktos didžiulės krizės ir įmonė vėl aukštumose. Kaip sugebėjote tai pasiekti?

– Įmonę įsigijome 2001 metais. Tai buvo po Rusijos krizės, kai užsidarė rinkos, pardavimų buvo mažai, o žmonių buvo daug. Darbas buvo neefektyvus. Sakyčiau gerai, kad ne gamyba buvo bloga ar produktas blogas, o buvo bloga vadyba. Iki metų pabaigos man pavyko padaryti įmonę pelningą. Tai buvo didžiulis šuolis, nes įmonėje eilę metų buvo generuojamas minusinis.

Krizių įveikimas – didelė dalis sėkmės. O kita dalis yra nuolatinis darbas. Buvo sunku, kai matai, jog sandėliai pilni, gamyba stoja, o produkcijos niekam nereikia. Tuomet turi stabdyti įmonę ir situacija atrodo graudžiai. Tada pavyko susitarti su žmonėmis, kad kiek dienų dirbsime, už tiek užmokėsime. Kitaip būtų reikėję žmones atleisti ar imtis dar kitų veiksmų. Tačiau visi matydami situaciją tiek miestuose, tiek kitur, sprendimą priėmė supratingai. Vėliau darbo dienų skaičius palaipsniui pradėjo didėti ir per metus grįžome į normalų ritmą. Įmonė išgyveno, o žmonės išsaugojo savo darbo vietas.

– Tai įmonei norint eiti sėkmingu keliu yra svarbiausia gera vadyba?

– Daugelyje įmonių pagrindas yra vadyba, nes tik gerai sustyguota vadyba ir komanda gali pasiekti tam tikrą rezultatą. Vadovas ar vadovų komanda turi turėti tam tikras rinkos įžvalgas. Tokių pavyzdžių ir Lietuvoje yra. Pavyzdžiui, „Ekranas“ neįžvelgė, kad technologijos keičiasi ir tuo metu padidino gamybą. Mūsų srityje lygiai tas pats. Žiūrime į pasaulines tendencijas, važinėjame į įrengimų parodas, stebime kas galėtų keistis ir kaip. Kaip aš juokauju, dabar labai populiaru yra dalinimosi ekonomikos koncepcija, bet mes matome, kad mūsų produkto artimiausiu metu dar niekas nesidalins. Yra perspektyva. Vartojimas didėja, nes žmonių pragyvenimo lygis didėja.

– „Grigeo Grigiškės“ akcijos kyla ir užima geras pozicijas. Kokie kriterijai padeda išlaikyti tokias akcijų kainas?

– Norint išlaikyti akcijų kainas reikia uždirbti pinigų. Paskelbus ataskaitą matomas pelnas, tai atsispindi ir akcijų vertėje. Tad įmonė turi generuoti pinigų srautus. Manau, kad stabilias pajamas padeda išlaikyti keli kriterijai. Viena tai technologijos, antra tai darbuotojai ir jų profesionalumas bei pastovus tobulėjimas. Prie to prisideda ir nuolatinės rinkų paieškos, produktų kūrimas, pardavimai. „Lean“ sistemos tobulėjimas padeda per tą patį darbo laiką pagaminti daugiau.

– Neseniai paskelbti „Creditinfo“ duomenys parodė, kad bankrutuojančių įmonių padaugėjo. Kaip manote kodėl?

– Greičiausiai dėl to, kad ne laiku investavo į naują atsinaujinimą ir kai pradėjo investuoti jau buvo per vėlu pasiekti norimą rezultatą. Arba gal technologijas pasirinko ne tas. Manau, daugiausia lemia vadybos klaidos. Įmonė gali puikiausiai dirbti ir užsidirbti, bet jei tu paimsi per didelius kreditus, nesugebėsi aptarnauti, parduoti produkto arba neapskaičiuosi, kiek prireiks susimokėti už žaliavas, ištiks nesėkmė.

– Turint omenyje Jūsų patirtį pradedant verslą, ką rekomenduotumėte jaunam žmogui: ar įsigyti bankrutuojančią įmonę ir ją prikelti, ar kurti savą naują verslą?

– Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti. Pats praktiką turėjau kitose įmonėse, pakilau iki aukščiausių vadovų postų ir pamačiau kaip sukasi verslo mechanizmas.

– Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime jaunuoliai kalbėjo, kad už minimalų atlyginimą dirbti neitų. Tuomet minėjote, kad pas jus įmonėje niekas ir nedirba už MMA. Kokiu principu vadovaujatės žvelgdamas į atlyginimų dydžius?

– Dabar atlyginimų vidurkis mūsų įmonėje yra apie 1200 eurų. Tai toli gražu ne minimumas ir ryškiai didesnis atlygis už nacionalinį vidurkį. Manau, kad kiekvienas turi mokėti parduoti save. Bet norint save parduoti reikia žinoti, kad tu esi profesionalas. Visada kalbėdavau apie atlyginimą tada, kada kažką galėdavau padaryti. Tuomet lengviau gali pasiekti didesnį atlyginimą. Manyčiau, kad žmonės, kurie sako, jog mes neisime dirbti už minimalų atlyginimą turėtų vadovautis paprasta taisykle. Aš eičiau kokiems trims mėnesiams dirbti už minimalų, bet parodyčiau, kad galiu padaryti kažką daugiau ir tada prašyčiau didesnio atlyginimo. Manau, Lietuvoje yra pakankamai įmonių, kurios moka didesnę algą nei MMA. Mes ir patys ieškome operatorių, inžinierių, bet mums reikia žmonių su patirtimi.

– Vadinasi, jaunuolis, ką tik baigęs studijas ir be darbo patirties, šioje įmonėje pradėti karjeros šansų neturi?

– Yra šansų. Turime pavyzdžiu, kai priėmėm studentą dirbti operatoriumi, o šiandien jis jau generalinis direktorius. Tad studentus priimame, bet žinome, kad žmogus po baigimo tikrai neturi įgūdžių. Tokių žmonių priimame nedideliais kiekiais, nes jie turi įgauti patirtį. Tada žiūrima į žmogaus asmenines savybes, jo požiūrį į darbą. Nustatome tam tikras užduotis ką turi išmokti, suprasti, padaryti.

– Minėjote, kad galima pradėti ir nuo minimumo. Ar studentai pas jus karjerą ir pradeda nuo minimalaus atlyginimo?

– Irgi ne už minimumą. Aš laikausi tokio principo, kad jeigu priimi žmogų į praktiką tai jam reikia mokėti. Nesvarbu kiek, bet reikia mokėti. Pats žinau, pats mokiausi ir ėjau į praktikas. Žinau kaip dirbau tose įmonėse, kur mokėdavo ir kaip dirbdavau, kai nemokėdavo. Manau tą patį ir kiti mąsto. Būna, kad kartais jaunuoliai ateina ir prašo algos, kokios net 3-4 metus dirbantis specialistas dar negauna. Tada pradedi galvoti ar šiek tiek skaičiuose paklydo. Visgi atlyginiams yra negaunamas, jis yra uždirbamas. Jei tu duodi kažkokią pridėtinę vertę už ją tau ir moka.

– Viena iš aktualių temų šiais metais – ketvirtoji pramonės revoliucija. Ar įsivyrauja tendencija, kad technologijos įmonei tampa svarbesnės už žmogiškąjį faktorių?

– Be abejo technika yra reikalinga. Palyginimui, jei vienam darbuotojui gruntą duotume pervežti karučiu, o kitam sunkvežimiu, aiškiai matytume pas ką našumas didesnis. O kalbant apie ketvirtąją revoliuciją, prieš 3 savaites buvau Vokietijoje konferencijoje. Iš tikro technika žengia stipriai į priekį ir tai itin matoma mūsų srityje. Ateityje mašinos galės pasakyti kaip jos jaučiasi: ar gerai, ar užtenka vandens. Tiesiog operatoriui balsu pasakys, ką reikia pareguliuoti. Iš tikro mašinos sudėtingėja, išmatuoja visus rodiklius ir yra valdomos per kompiuterius.

Manau, kad darbuotojai turės įgyti vis naujas kvalifikacijas ir patirtį. Kad kvalifikacija žemės, tikrai taip nebus. Tik galbūt savybės žmogaus turės būti kitokios.

– Tobulėjant technologijoms diskutuojama, ar nebus taip, kad robotai atims iš žmonių darbo vietas? Kaip vertinate tokias baimes?

– Jei esi profesionalus ir kvalifikuotas, tai baimintis to tikrai nereikia. Tegu robotas dirba ir daro savo darbą. Gal žmogui reikės mažiau dirbti. Pažiūrėkime į išsivysčiusias šalis ir neišsivysčiusias, kaip skiriasi žmogaus darbas. Jis skiriasi kaip diena ir naktis. Žmogus turės per tam tikrą laiką pagaminti produkcijos daugiau, jei jis norės didesnio atlyginimo, o neišsivysčiusiose šalyse, kur darbo užmokestis mažas ir robotų niekas nestato. Nes žmogaus darbo jėga yra pigesnė. Reikėtų bijoti nebent neprarasti kvalifikacijos kokioje srityje tai bebūtų.

– Grįžtant prie „Grigeo Grigiškės“ kokias naujausias technologijas naudojate?

– Viena iš didžiausių, tai mūsų šešta popieriaus gamybos mašina. Ji yra viena iš moderniausių, greitis 1800 metrų per minutę, tai yra 108 kilometrai per valandą. O juk per Grigiškes leidžiama tik 100 kilometrų per valandą.

Paleisime ir kartono gamybos mašiną, kuri pakels greitį nuo 450 metrų per minutę iki 850. Beveik dvigubai.

– Atkreipiant dėmesį į Jūsų įdirbį ir pasiekimus šiame versle, ar įmanoma, kad įmonę parduotumėte?

– Fabrikas nėra Tėvynė, kad negalėtum parduoti. Klausimas kiek duoda. Jei pasiūlytų pakankamai, tai visi variantai yra svarstomi. Tik šiuo metu yra tokia vystymosi stadija. Matome, jog po kelių metų turėsime visai kitus rezultatus ir daug didesnius pardavimus. Tad šis momentas šiai dienai nebūtų pats geriausias.

Turime laisvų pajėgumų, tai reiškia, kad per keletą metų juos apkrausime. Jei kalbame apie „Grigeo Klaipėdą“, tai per keletą metų gamybos kiekis bus beveik dvigubas. Vartojimas didėja, be to, mes plečiamės į tam tikrą sritį. Matome, kad pagamintus kiekius galėsime parduoti tiek Lenkijoje, tiek Skandinavijoje.

G. Pangonis informuoja, kad skaičiuojama, jog šiais metais įmonės pajamos turėtų siekti apie 120 mln. eurų. Per visą įmonių grupę dirba apie 800 darbuotojų.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/gintautas-pangonis-minimaliu-algu-nemokame-tik-mokekite-save-parduoti-56810.html