Darbuotojų trūkumas: ko iš būsimo darbuotojo tikisi darbdavys?

Verslo pasaulyje vis dažniau pasitaikanti tema – darbuotojų trūkumas. Apie tai kalba tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos ieškančios įmones. Kokia situacija yra iš tikro – kas apsunkina įdarbinimą, kodėl darbuotojai nėra lojalūs ir kokiomis priemonėmis juos bandoma surasti?

Didelis atlygis ir reikalavimas vežioti taksi automobiliais

„Taip, jaučiame didelį motyvuotų kandidatų trūkumą. To priežastys gali būti netgi kelios. Viena jų – žmonės šiuo metu tikrai turi iš ko rinktis. Taip pat dalis mums reikalingos tikslinės auditorijos emigravusi ir panašius darbus dirba užsienyje“ – apie situaciją rinkoje pasakoja įmonės „Ds Smith“ darbuotojų atrankos specialistė Monika Šileikaitė. Jai antrina ir „Telenordi“ klientų aptarnavimo vadovė Jurga Kupstaitė: „Dar viena didelė problema – atsakomybės stoka. Dažnai kartojasi atvejis, kuomet susitariama dėl darbo pokalbio, suplanuojamas laikas, o kandidatas niekam nepranešęs tiesiog nepasirodo.“

Specialistės tikina, kad jaunas darbuotojas ypač reiklus, tačiau pats nori duoti kuo mažiau. 1000 eurų atlygis už žemiausią poziciją bei reikalavimai į darbą vežioti taksi automobiliais. Tai tik keletas darbo pokalbio metu išsakomų reikalavimų. Dar viena gaji problema – susidūrus su problemomis leidžiamasi į naujo darbo paieškas, nebandant jų išspręsti.

Visgi taip apibūdinami ne visi interesantai: „Kalbant apie vyresnius žmones, kažkur nuo 27 metų, dirbti kur kas paprasčiau. Jie daug labiau sukalbami, turi didesnį atsakomybės jausmą ir nėra linkę migruoti per įmones,“ – teigia J. Kupstaitė. Moteris pripažįsta, kad ir jaunų žmonių tarpe yra daug atsakingų ir motyvuotų žmonių, tokie įmonėje ypač laukiami ir pageidaujami.

Šias tendencijas patvirtina ir nuolatos darbo rinkos kaitą stebinti įdarbinimo agentūros „Headex Group“ vykdančioji direktorė Viktorija Jatkūnė. Pasak jos prieš keletą metų vienam sėkmingam įdarbinimui užtekdavo 6 skambučių ir 3 gyvų susitikimų. Šiuo metu šiuos skaičius reikėtų dauginti iš dviejų, tad pvz. dešimties pakuotojų komandai surinkti prireiktų net savaitės. Moteris teigia pastebinti ir mažėjantį darbuotojų lojalumą: „Darbuotojų stygis padarė įtaką pasiūlos didėjimui. Kuomet įmonės konkuruoja dėl specialistų, šie gali lanksčiau rinktis kur nori dirbti. 2013-aisiais 15 proc. įdarbintųjų išdirbdavo trumpiau nei nurodyta terminuotoje sutartyje, o praeitais metais šis skaičius šoktelėjo iki 30 proc.“

Daugėja įsidarbinusių per socialinius tinklus

Darbuotojų surasti vis sunkiau, tad įmonės ieško naujų pritraukimo ir darbo skelbimų ištransliavimo būdų. Pasak „Headex Group“ vadovės V.Jatkūnės vis daugiau žmonių ateina tiesiai iš socialinių tinklų. Moters tai nestebina, mat tokia forma pasiekia tuos, kurie patys į skelbimų portalus neitų. Kitas svarbus atradimas – rekomendacijos. „Rekomendacijos visais laikais užėmė ženklų procentą naujų darbuotojų paieškose, tad pasistengėme naujai prikelti šį būdą. Jei anksčiau procesas vykdavo tik tarp esamų įmonės darbuotojų, tai mes sukūrėme sistemą, kurioje kiekvienas norintis gali parekomenduoti draugą, o įdarbinus jį – atsiimti premiją,“ – apie išmanius paieškos būdus pasakojo V.Jatkūnė.

Visos pašnekovės vieningai tikina, kad anksčiau naudoti būdai šiandien nebėra tokie efektyvūs. Labiausiai savo galią praranda darbo birža. 2013 metais įdarbintųjų skaičius iš šios įstaigos sudarydavo 9% visų darbuotojų, o pernai – vos 3%. Tuo tarpu visais laikais patikimiausias būdas paieška per skelbimų portalus savo efektyvumu nukrito 15% - 2013-aisiais net 55% įdarbintųjų, 2015-aisiais – 40%.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/darbuotoju-trukumas-ko-is-busimo-darbuotojo-tikisi-darbdavys-57087.html