Skersvėjai gadins pasaulio ekonomikos sveikatą ir 2017 metais

SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad netikėtas „Brexit“ referendumo rezultatas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu didelės neigiamos įtakos didžiausių pasaulio šalių ekonomikai bent kol kas nepadarė. Tačiau žvilgsnis į 2017 metus pilnas nerimo, nes ateinančiais metais nuo kalbų bus pereita prie sudėtingų darbų – prasidės nuožmios oficialios derybos dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, o D. Trumpas pradės įgyvendinti žadėtas ar naujas sugalvotas reformas.

Euro zonos šalyse kitais metais vyks daug prezidento ir parlamento rinkimų, kurie jau dabar verčia nerimauti Europos vienybės šalininkus. Tai, kad Europa vis daugiau dėmesio turi skirti kovai su populizmu, o ne ieškoti ir įgyvendinti sprendimus, kurie išties stiprintų šalies ūkį ir gerintų žmonių gyvenimą, stabdo viso regiono plėtrą.

Euro zonos ekonomika 2017 metais augs lėčiau

Ateinančiais metais euro zonos ūkio plėtra sulėtės iki 1,6 proc. dėl kuklesnio vidaus vartojimo ir investicijų augimo negu šiais metais. Kita vertus, darbo rinkos padėtis gerėja. Per metus dirbančiųjų skaičius regione padidėjo 2,5 milijono. Tikimasi, kad panaši tendencija lems, jog nedarbas mažės ir toliau. Tik nedarbas vis dar yra gana didelis (šiais metais jis sieks 9,6 proc.), tad vidutinis darbo užmokestis artimiausiais ketvirčiais didės palengva. Dėl šios priežasties infliacija euro zonoje 2017 metais bus vis dar mažesnė negu 2 procentai. Europos Centrinis Bankas (ECB) gruodį vyksiančiame susirinkime turėtų pratęsti išplėstinę turto pirkimo programą iki 2017 metų rugsėjo. Tikėtina, kad ateinančių metų pradžioje ECB pradės teikti užuominas apie tai, kad metų antrą pusmetį gali imti mažinti turto pirkimo mastą. Matome didėjantį ECB nepasitenkinimą euro zonos šalių vyriausybėmis, nes per laiką, kai ECB vykdo rekordinio masto skatinamąją pinigų politiką, viešųjų finansų problemų turinčios vyriausybės taip ir neįgyvendino daugelio struktūrinių reformų, kurios padėtų sparčiau įsibėgėti ekonomikai.

„Brexit“ nesužlugdė Jungtinės Karalystės ekonomikos

Jungtinės Karalystės ekonomika sėkmingai atlaikė pirmuosius mėnesius po „Brexit“ referendumo, o ūkio plėtra netgi viršijo analitikų lūkesčius. Nedarbas šalyje trečią ketvirtį dar mažėjo, o vidutinis darbo užmokesčio augimas nesulėtėjo. Žinoma, gyventojų perkamoji galia dėl susilpnėjusio svaro sterlingų kitų valiutų atžvilgiu krito, bet silpnesnė valiuta tapo naudinga prekių ir paslaugų eksportuotojams. Nepaisant to, pasitikėjimo Jungtinės Karalystės ekonomikos ateitimi artimiausiais metais nėra, ypač dėl šalies politinėje arenoje pastebimo chaoso bandant pasiruošti deryboms su ES dėl išstojimo sąlygų. Britų premjerė T. May turėtų ištesėti savo pažadą ir pasinaudoti 50-uoju Lisabonos sutarties straipsniu iki 2017 metų kovo pabaigos, bet vis daugiau abejonių kyla dėl galimų pirmalaikių parlamento rinkimų šalyje. Tad ateinančiais metais, prasidėjus oficialioms deryboms, sumaišties bus dar daugiau, o ekonomika augs 1,4 procento.

Nekyla abejonių, kad Federalinių rezervų bankas gruodį padidins bazinę palūkanų normą

Netikėtas JAV prezidento rinkimų rezultatas finansų rinkų neišgąsdino, tačiau akivaizdu, kad ir paprasti amerikiečiai, ir investuotojai, ir politikai laukia konkrečių D. Trumpo ne kaip buvusio pretendento, o kaip jau išrinkto prezidento priemonių, kurių jis ketina imtis norėdamas sugrąžinti JAV didybę (Make America Great Again). Šiais metais JAV ekonomikos plėtra yra gana vangi: nors nedarbas tolygiai mažėja, o vidutinis darbo užmokestis didėja, vartojimo mastas nuslūgo dėl amerikiečių atsargumo ir dėl to padidėjusio taupymo. Infliacija JAV ateinančiais metais jau gali pasiekti 2 proc., tad suprantama, kodėl FED dar šių metų gruodį pakels bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto, o ateinančiais metais, tikėtina, ji bus didinama du kartus. SEB banko analitikai prognozuoja, kad JAV doleris turėtų dar sustiprėti per artimiausią pusmetį ir pasieks paritetą su euru.

Rusijos ekonomiką gelbėja nuo metų pradžios pabrangusi nafta

Rusijos ekonomika po truputį stabilizuojasi – trečią metų ketvirtį BVP buvo jau tik 0,4 proc. mažesnis negu prieš metus. SEB ekonomistai nepakeitė 1 proc. ūkio plėtros kitąmet prognozės dėl planuojamos didesnės negu šiais metais vidutinės naftos kainos. Rusijos valdžios galimybės iždo priemonėmis skatinti ekonomiką yra ribotos, kadangi biudžeto deficitas vis dar yra 4 proc., o Rezervų fondas sparčiai nyksta.

Baltijos šalių ekonomika 2016 metais augs sparčiau

„Šie metai nepateisino lūkesčių dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos augimo. Tikimės, kad 2017 metais, nepaisant pilnėjančio problemų krepšio, ūkio plėtra paspartės dėl spartesnio prekių eksporto ir investicijų augimo. Didelė atsakomybė už ekonomikos vystymąsi artimiausiais metais teks naujajai valdžiai, kurios sprendimų, kaip spartinti šalies ūkio augimą, laukia ir verslas, ir šalies gyventojai,“ – sako SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/skersvejai-gadins-pasaulio-ekonomikos-sveikata-ir-2017-metais-57102.html