Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams bus tik sunkiau.

Gitanas Nausėda: dabar Didžiojoje Britanijoje viskas – įmanoma

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tokie rinkimų rezultatai gali pristabdyti išstojimo derybų pradžią, kuri numatyta jau birželio 19 d.

Ir nors jau žinoma, kad konservatoriai vis tik formuos daugumą, rinkimai parodė, kad Didžiosios Britanijos gyventojai pasisakė ne prieš Theresą May, bet prieš jos „kietojo“ pasitraukimo iš ES scenarijų. Mat pagrindinis konkurentas leiboristų lyderis kalbėjo apie švelnesnį pasitraukimo scenarijų.

„ES turėtų pajusti, kad Didžiosios Britanijos žmonių balsas reiškia, jog politikai turės derėtis protingai ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų. Galbūt formaliai Didžiosios Britanijos derybinės galios susilpnėjimas gali lemti nuosaikesnę diskusiją tarp abiejų pusių ir palengvinti kompromisų paiešką. Matau galimybių, kad bus pereita prie švelnesnės pozicijos.

Bet kuriuo atveju, kai yra dvi derybų pusės ir vienos derybų pusės situacija komplikuojasi, automatiškai galima daryti išvadas, kad didėja kitos derybinės pusės galios. Bet nemanau, kad kas ką nori nusmukdyti. Abi pusės toliau nori draugiškai gyventi šalia viena kitos“, – sako ekonomistas.

Paklaustas ar įmanoma, kad „Brexit“ derybos iš vis sustotų, G. Nausėda atsako, kad po 2016 m. referendumo dabar viskas Didžiojoje Britanijoje yra įmanoma.

„Sunkiai prognozuojama tiek užsienio, tiek vidaus politika, bet derybų greičiui rinkimų rezultatai tikrai turės įtakos ir nelabai teigiamos. Tam tikra sumaištis šiuo metu vyrauja. Net jei Theresa May ir lieka premjerės pozicijoje, jos įvaizdis ES vadovų akyse bus tikrai susilpnėjęs, nes visi puikiai mato rinkimų rezultatus“, – sako ekonomistas.

Derybos bei rinkimų rezultatai gali paliesti ir Didžiojoje Britanijoje gyvenančius emigrantus. G. Nausėdos nuomone, ES įgyja daugiau galios atstovėti tas teises, kurias akcentuoja – ginti laisvą savo piliečių judėjimą.

Tačiau kritęs svaro kursas gali neigiamai paveikti tuos emigrantus, kurie pinigus siunčia į kitas šalis, išleidžia juos eurais. Vis dėlto ekonomistas nuramina, kad tai gali būti tik trumpalaikis kurso nukritimas.

Visgi rinkimų rezultatai ir padidėjęs neapibrėžtumas itin palies Didžiosios Britanijos verslininkus.

„Verslas labiausiai mėgsta išsikristalizavusią, aiškiai ir lengvai prognozuojamą situaciją. O po šių rinkimų situacija tokia tikrai netapo. Kai nežinai, koks bus Didžiosios Britanijos derybų statusas, tai investuoti didelio noro paprasčiausiai nėra. Šia prasme Didžiosios Britanijos ekonomikai, kuri pakankamai neblogai vairavo po referendumo, iškyla papildomų klausimų. Pagaliau, jei svaro sterlingo kursas kris ryškiai, didės infliacija, Didžiosios Britanijos bankas turėtų kitokią politiką vykdyti. Kitoje pusėje galime sakyti, kad laimi Britanijos eksportas silpnėjant svarui. Tačiau kuomet situacija neaiški dėl kitų priežasčių ir tam eksportui nelabai saldu, nes visi galvojame, kaip prekiausime rytoj. Susitarimo dar nėra ir neaišku kada bus.

Tačiau kalbant apie finansų centro titulą, manau, Londonui ir toliau lemta vaidinti nemažą vaidmenį finansų gyvenime. Juolab konkurentams norint užimti šią vietą – Frankfurtui, Paryžiui – daug pastangų dar reikėtų įdėti“, – komentuoja G. Nausėda.

Žygimantas Mauricas: nemaža dalis lietuvių stabdys savo planus Didžiojoje Britanijoje

Dėl po rinkimų išaugusio neapibrėžtumo, dvejonių, kur įsikurti, gali kilti ne tik verslams, bet ir emigrantams. Pasak „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Lietuvoje Žygimanto Maurico, vis dėlto tikėtis, kad lietuviai grįš – neverta.

„Griežtesnė derybų strategija su ES kelia grėsmę. To neapibrėžtumo yra daug. Manau, kad nemaža dalis lietuvių tikrai arba stabdys savo planus nuolatinio gyvenimo Britanijoje, arba net jau dabar imsis kažkokių veiksmų. Deja, ne grįžti į Lietuvą, bet gal vykti į kitas valstybes, kur tiek ekonominė, tiek politinė situacija stabilesnė. Pavyzdžiui, Airija ir Skandinavijos šalys. Tų vietų, kur emigruoti, yra. Tai britai gali prisižaisti“, – nurodo jis.

Derantis britams su ES po šių rinkimų bus sunkiau ir dėl vidinio susiskaldymo. Neatmetama galimybę, kad Didžiajai Britanijai nepavyks palikti ES iki 2019 m. kovo mėnesio.

„Jei ES laivas skęsta, pati ES tampa nestabili, tada nebloga strategija pirmam iššokti iš to laivo. Tačiau dabar paaiškėjo, kad rinkimai Prancūzijoje, Olandijoje, dabar Vokietijoje – be netikėtumų. ES kurį laiką išliks stipri. Tai britai pralaimėjo šiuo atžvilgiu ir bus susiskaldę, neturės vieningos Vyriausybės. Eina į derybas su sustiprėjusia Europa, patys būdami susiskaldę. Čia jiems blogiausias scenarijus.

Gali būti, kad 2019 m. Britanija nepaliks ES. Gal sugalvos naują statusą britams, gal jie teisiškai išstos, bet faktiškai liks nepilnaverčiais nariais. Kitas scenarijus – paprasčiausiai tempti laiką ir kažkokiu būdu įtikinti ES, kad derybų pabaiga būtų atidėta

Su koalicine dauguma britams bus beprotiškai sunku derėtis su ES. Susiskaldžiusią Vyriausybę bus labai lengva sužiaumoti ES derybininkams, kurie ganėtina griežtai nusiteikę. Pavyzdžiui, daug šalių nori konkuruoti su Londonu dėl finansų sektoriaus“, – svarsto Ž. Mauricas.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May kovą paskelbė pirmalaikius rinkimus norėdama padidinti Konservatorių partijos turėtą daugumą ir sustiprinti savo pozicijas per derybas dėl šalies atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos. Tačiau konservatoriai daugumos ne tik nepadidino, bet apskritai ją prarado, nors naujame parlamente vis tiek turės daugiausiai vietų.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuvos-ekonomistai-ivertino-ar-emigrantams-jau-metas-krautis-lagaminus-57510.html