„Lidl“ kaltinami kojos kišimu vietiniams gamintojams bei klaidingu prekių ženklinimu

Tarptautinėje erdvėje kyla diskusija ne tik dėl bendrovės „Lidl“ gaunamos milijoninės paramos, bet ir produktų ženklinimo bei daromos įtakos vietiniams gamintojams. Visgi pats „Lidl“ tokius kaltinimus atremia.

Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės ekspertė bei nevyriausybinės organizacijos „Impact 2040“ atstovė Anita Laima Lancmane, kreipėsi į Europos Parlamento narius, prašydama įvertinti milijonų eurų paramos teisėtumą „Lidl“ ir jos motininės įmonės – „Schwartz Group“ parduotuvių tinklo plėtrai Rytų ir Vidurio Europoje.

Išplatintame pranešime spaudai ji teigia, kad „Lidl“ tinklo išsiplėtimas sukels didelę grėsmę vietinams gamintojams ir verslui.

Ruošiasi atsidaryti Latvijoje ir Estijoje

Kaip žinia, „Lidl“ parduotuvės jau veikia Lietuvoje, o, pasak A. Lancmanės dabar planuoja atsidaryti parduotuves ir Estijoje bei Latvijoje.

„Lidl Lietuva“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskienė naujienų portalą tv3.lt informuoja, kad šiuo metu „Lidl“ rengiasi pradėti prekybą Serbijoje. Tai numatyta 2018 m., tačiau, žinoma, įmonė nuolat domisi kitomis rinkomis.

„Išsamesni komentarai bus galimi tik priėmus konkrečius sprendimus dėl tolesnės tinklo plėtros, tad nuoširdžiai tikimės Jūsų supratingumo“, – nurodo ji.

Atskleidžiamos investicijų tendencijos?

Pranešime spaudai akcentuojama ne tik tolimesnė „Lidl“ plėtra Baltijos šalyse, bet ir tam gaunama didžiulė parama.

Rašoma, kad 2010 m. ERPB skyrė didesnę, nei 100 milijonų eurų paskolą „Lidl“ tinklo plėtrai Rytų ir Vidurio Europoje (Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje), nepaisant to, kad kompanija jau buvo gavusi paramą iš Pasaulio Banko, skirtą tam pačiam tikslui – sumažinti skurdo lygį regione.

Štai 2016 m. „Lidl“ gavo 100 milijonų eurų finansavimą parduotuvių įsteigimui Serbijoje, o 2017 m. „Schwartz Group“ gaus papildomus 200 mln. eurų iš ERPB tolimesnei plėtrai Rytų Europoje.

„Deja, tokia pernelyg atvira parama vienam Europos Sąjungos rinkos atstovui, parodo investicijų tendencijas, dėl kurių susiklosto palankios sąlygos nesilaikyti sąžiningų žaidimo taisyklių, pavyzdžiui, dėl produktų ženklinimo“, – sako Anita Laima Lancmane.

Tuo tarpu „Lidl Lietuva“ aiškina, kad siekdama finansuoti plėtrą, o drauge – ir paramą vietos ekonomikos vystymuisi tiksliniuose regionuose, įmonių grupė „Schwarz“ gauna paskolas iš įvairių finansinių institucijų, tarp kurių yra ir ERPB. Skolinimasis atliekamas įprastomis rinkos sąlygomis, be subsidijų.

„ „Lidl“ norėtų akcentuoti, kad iš esmės kiekviena bendrovė yra laisva kreiptis dėl šių ir panašių finansinių priemonių skyrimo.

ERPB sprendimas skirti paskolą glaudžiai susijęs su įmonės tvariomis verslo praktikomis, kurios turi lemiamą poveikį ir pavyzdinį pobūdį, vertinant visą konkrečių šalių ekonomiką. Tai, be kita ko, apima efektyvaus energijos vartojimo standartų įgyvendinimą ir veiksmingą tvarumo valdymą visoje vertės grandinėje.

Kreditavimo proceso metu buvo atlikta išsami ir nuodugni patikra, kurios metu bendrovė įrodė, kad turi struktūrinių ir organizacinių prielaidų tvariam verslo valdymui.

Be to, „Lidl“ veikla skirtingose šalyse parodė, kad įmonės verslo praktika turėjo teigiamą poveikį vietos tiekėjams, vietos darbo rinkai ir vietos vartotojams“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja A. Gaižauskienė.

Sako, kad prekės ženklai klaidina vartotojos

Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės ekspertė bei nevyriausybinės organizacijos „Impact 2040“ atstovė Anita Laima Lancmane nurodo, kad ES turėtų sutelkti visą dėmesį į gyventojų gerovę, ir dėl savo reputacijos išsamiai analizuotų kaip ir kam yra skiriamos ES biudžeto lėšos. O tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį ir į ženklinimą.

„Lidl“ parduotuvėse yra tokių produktų, ant kurių nėra ES šalyse būtinos ženklinimo informacijos. Kartais toks informacijos stygius gali įmonėms sutaupyti didelius finansinius išteklius, ir suteikti galimybę manipuliuoti produktų kainomis. Be to, „Lidl“ strategija numato, kad vidaus prekių ženklų pardavimai ir vietiniai gaminiai yra priimami labai nežymiomis sumomis. Pavyzdžiui, iš viso „Lidl“ prekių asortimento Lietuvoje, tik kelios yra vietinių gamintojų“, – pabrėžia A. Lancmane.

Visgi „Lidl Lietuva“ nurodo, kad pernai, 2016 m. birželį, bendrovė prekybos veiklą Lietuvoje pradėjo nuolatiniame asortimente turėdama 20 proc. lietuviškos produkcijos. Dabar jų kiekis nuolatiniame asortimente siekia 24 proc.

Tirdama „Lidl“ produktus, A.Lancmane perspėjo politikus dėl galimo verslo etikos vengimo – triukų, kuriuos naudoja mažmeninės prekybos tinklai, pavyzdžiui, čia yra produktų, kurie primena populiarius prekių ženklus ir klaidina vartotojus – ant kai kurių produktų trūksta būtinos ženklinimo informacijos.

„Vartotojas perka pigius produktus, kuriems trūksta teisingos informacijos. Dėl to, vartotojas turėtų būti ypač apdairus, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į tinkamą alergenų paminėjimą. Kartais dėl tokio informacijos trūkumo ant produkto, galime susidurti su pavojingomis sveikatos problemomis,” – pabrėžia A.Lancmane.

„Aš jau daug laiko dirbu Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbo grupėse dėl įvairių maisto produktų tiekimo normatyvų aktų.

Taigi, labai gerai žinau, kaip yra sunku pasiekti valstybės narių sutarimą dėl kiekvieno rinkos dalyvio apribojimo. Kiekviena nauja sąlyga, susijusi su maisto produktų ženklinimu, yra papildoma našta bei papildomi finansiniai ištekliai rinkos dalyviams, ir tai daro įtaką produkto kainai parduotuvėse. Vis dėlto, tie, kurie sugeba nepaisyti šių taisyklių ir sąlygų, yra nugalėtojai, ir gali dirbti su dempingo kainomis”, – prideda Anita.

„Lidl Lietuva“ tokius kaltinimus atremia tuo, kad savo veikloje vadovaujasi šiuo metu galiojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Tai taikoma ir ant produktų pakuočių pateikiamai informacijai.

„Šiuo tikslu įmonės išplėtoti procesai užtikrina, kad būtų rūpestingai įgyvendinti tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų bei kiti galimi produktų ženklinimo reikalavimai. Atitinkamai ant visų „Lidl“ prekių ženklų gaminių pakuočių pateikiamos nuorodos į jų sudėtyje esančius galimus alergenus.

Būdami prekybos įmonė, atsakingai vertiname savo įsipareigojimus pirkėjams ir siekiame visada tinkamai informuoti vartotojus, kad jie galėtų pasirinkti jų lūkesčius labiausiai atitinkančią prekę, įvertinę ne tik jos kainą, bet ir sudėtį, pagaminimo būdą, kilmę bei individualų nepakantumą“, – rašo „Lidl Lietuva“ atstovė A. Gaižauskienė.

A. Lancmane: bus blogiau nei Rusijos sankcijos

Tuo tarpu tarptautinės teisės ekspertė perspėja – jei „Lidl“ tinklas atkeliaus į Latviją ir Estiją su tokiu ERPB dopingu, vietinių gamintojų lauks sunkūs laikai, ir Rusijos sankcijos, palyginus, atrodys menkos.

„Kviečiu įstatymų leidėjus atkreipti dėmesį į tai, kad „Lidl“ parduoda ribotą vietinių produktų kiekį. Jų agresyvi politika gali sutrikdyti rinkai taikyti dempingo metodus ir produktų pardavimą žemesnėmis kainomis. Kaip matome Lietuvoje, jų vadinamoji parama gyventojams, remiasi brangia ir stipria komunikacija“, – sako A. Lancmane.

Anita Lancmane apibendrina: „Kodėl mes stebimės, kad ES narės vis dažniau pareiškia norą palikti ES? Jei ES lėšos daug didesnėmis sumomis yra skiriamos abejotiniems mažmeninėms prekybos gaminiams, o ne gamybos plėtrai, transporto infrastruktūrai ar energijos vartojimo efektyvumo projektams, tada manau, kad mano, kaip ES pilietės, pareiga, yra apie tai informuoti Europos Parlamento narius.”

Moteris ragina Europos Parlamento narius aktyviai susidomėti šia situacija: „Tikiu, kad Europos Parlamento nariai yra pakankamai atsakingi, kad galvotų apie mūsų regiono ūkininkus ir gamintojus bei jų galimybes išgyventi. Jie turėtų kontroliuoti ir tikrinti ES biudžeto panaudojimą, pavyzdžiui, ar finansavimas nebuvo skirtas parduodant tokius produktus, kurie neatitinka ES teisės aktų.”

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lidl-kaltinami-kojos-kisimu-vietiniams-gamintojams-bei-klaidingu-prekiu-zenklinimu-57554.html