Tikroji Lietuvos įsigyjamų dujų kaina – po paslapties skraiste

Iš JAV laukiamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio kaina laikoma paslaptyje. Tvirtinama tik tiek, kad pasiūlyta kaina – mažiausia. Tačiau, anot Europos Komisijos, bent jau pirmąjį pusmetį, tikrai nemokėjome mažiausiai.

Lieka tik aklai pasitikėti

Įsigyjamų dujų kaina laikoma komercine paslaptimi, tad nė SGD krovinių, nei „Gazprom“ kainų viešai neišvysime. Kaip teigia UAB „Lietuvos dujų tiekimo“ Komunikacijos vadovas Paulius Jakutavičius, belieka jais pasitikėti, kad užtikrinamas ekonomiškumo kriterijus.

„Šiaip tos dujos, konkrečiai šiuo atveju, nebuvo specialiai užsakomos iš JAV, buvo lyginama kokias kainas galima gauti iš dujotiekio, kokias kainas galėjo pasiūlyti potencialūs tiekėjai, šiandieną JAV pasiūlė mažiausią kainą. Pati kaina priklauso nuo, kokia situacija susiklosto rinkoje, tad lyginti su prieš tai gautų krovinių kainomis nėra visiškai teisingai“, – teigia jis.

Kas dar dalyvavo konkurse dėl perkamo SGD krovinio, taip pat neatskleidžiama. Pasak jo, kaina įvertinta įskaitant ir transportavimo išlaidas. Tad, ar gyventojams dujų kaina mažės, paaiškės tik lapkritį, kuomet bus perskaičiuojama dujų kaina.

„Šiltuoju sezonu dujų kainos mažesnės nei šaltuoju, tai faktas, o kaip tai paveiks galimas kainas, sunku prognozuoti. Lapkritį gyventojams bus tvirtinamos dujų kainos ateinančiam laikotarpiui ir tada bus įvertinama ir viskas suskaičiuota“, – nurodo P. Jakutavičius.

Viso pasaulio problema

Energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas naujienų portalui tv3.lt teigia, kad kainos niekuomet iki galo nebuvo aiškios. Tačiau skaidrumo trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai – bendras energetikos bruožas.

„Europos Sąjungos bendrovių įstatyme įrašyta, kad gali būti komercinių paslapčių sąrašas, iš to seka, kad sąlygos už kurias gauna dujas, gali atsidurti būtent to, kas ES faktais nustato tiekėjams ir pirkėjams galimybę neatskleisti komercinių sandorių. Pavyzdžiui, jeigu aš esu vartotojus atstovaujanti organizacija ir reikalaučiau atskleisti šitą informaciją, tai būtų perteklinis reikalavimas ir įstatymu pagrįsta, kad tas nėra būtina.

Įdomiau kita aplinkybė, ar gaunamos prekės ir paslaugos yra konkurencingos. Energetikoje apskritai žmonės turėtų suprasti, kad jokio konkurencingumo nėra. Kiekvienoje valstybėje energetikos išteklių: ar naftos, ar dujų, ar biokuro, ar atsinaujinančioje energetikoje taikomos įvairios išlygos, arba skatinamosios valstybės paramos priemonės ir šitos kainos jau pačios savaime yra neskaidrios“, – komentuoja jis.

Tad pasakyti ar gausime geresnę kainą nei anksčiau, ar prastesnę – neįmanoma. Tiesa, ne vien dėl to. Mat vartotojai bet kokiu atveju gali pokyčio nepajausti.

„Darau prielaidą, kad jie stengsis kainų nelyginti. Jei gauna mažesnėmis kainomis, pasilikti sau rezervą, o jei jos bus didesnės, šito neatskleis ir ims resursus, kuriais šitą kainą kompensuos. Vartotojų požiūriu didelės bėdos čia ir nėra. Reikia žiūrėti giliau, visos valstybės ekonomikos požiūriu, klausimas dėl sandorių kainų aktualus, bet jis visame pasaulyje aktualus“, – nurodo energetikos ekspertas.

Europos Komisija skelbia, kad Lietuva už SGD moka brangiausiai Europoje

Europos Komisija, kas ketvirtį išleidžiamoje Europos dujų rinkos apžvalgoje, visgi atskleidžia, kokias kainos sumokamos. Anot šios apžvalgos, dujotiekiu iš Rusijos gaunamos dujos Lietuvai šių metų pirmą ketvirtį kainavo 17,74 Eur/MWh, o SGD 23,82 Eur/MWh.

Pagal šiuos skelbiamus duomenis išeina, kad Europoje daugiau už SGD mokėjo tik Graikija – 25,14 Eur/MWh. Štai pavyzdžiui, kiek mokėjo kitos šalys: Italija – 14,75 Eur/MWh, Ispanija ir Prancūzija – 21,46 Eur/MWh, Belgija – 18,72 Eur/MWh.

V. Sidzikauskas vis dėlto nurodo, kad nors tai yra pagirtinas Europos Komisijos žingsnis šiuos duomenis skelbti, bet juos reikėtų vertinti atsargiai, nes nežinoma, kokiu pagrindu jie gauna šiuos skaičius ir kokia jų metodologija.

„Su dujomis skaičiuojant megavatvalandės kainą pagal sezoniškumą yra tam tikrų nesusipratimų. 10 metų atgal kartu su kolegomis iš Austrijos ir Italijos darėme vartotojų analizę, kokios yra realios kainos priklausomai nuo sezoniškumo, Lietuvoje paaiškėjo, jei pagal jų metodiką skaičiuoti, kad vasarą kainos didžiausios buvo, nes paima vieną kubą ir to kubo kaina išeina labai didelė, nes vasarą karšto vandens ruošimą reikėtų žiūrėti, o ten, kur nuolat apkrovimai yra kitaip. Mes turime tik vieną akivaizdų įrodymą. 2009–2010 metų duomenimis astronominių dujų kainų iš „Gazprom“ išaugimas, kada ir terminalą nusprendė statyti, pas mus kaina buvo pusantro karto didesnė nei Vokietijoje“, – pasakoja jis.

Anot jo, normalu, kad SGD kitose šalyse kainuoja mažiau, mat jos turi daug ilgesnę praktiką nei Lietuvoje.

„SGD ne vakar atsirado, ne Lietuvai pasistačius terminalą, yra senos tradicijos. Pavyzdžiui, šiomis dujomis Italija pagrinde gauna iš įvairių šaltinių – Afrikos, Artimųjų rytų ir ten santykiai jų turi didelį komercinį įdirbį. Tai Lietuvai tokiai mažai valstybėlei konkuruoti nėra taip lengva. Ir čia sakyti, kad viskas blogai mums netiktų. Aišku, mes turime daryti spaudimą Vyriausybei, kad ji tinkamai administruotų tą terminalą ir tos lėšos, kurios investuotos, turi būti protingai sugrąžintos. Bet matyti, kad čia kažkas daroma nesąžiningai prielaidų neturiu“, – teigia pašnekovas.

Taip pat pagal Europos Komisijos duomenis matyti, kad Lietuva pigiausiai iš Baltijos šalių gauna gamtines dujas. Lietuvoje – 17,74 Eur/MWh, Latvijoje – 18,83 Eur/MWh, Estijoje – 20,61 Eur/MWh.

Energetikos ekspertas nevertina šių kainų, kaip atspindinčių situaciją, jog mums ypač padėjo SGD. Pasak jo, kiekviena šalies infrastruktūra labai skirtinga, skirtingi ir ištekliai.

„Mes turime šalia Kaliningradą ir energetika labai susiejusi. Rusijos tiekėjai atsižvelgia į tas sąlygas, kokiomis mes transportuojame tiek dujas, tiek elektros energiją. Kaliningrado srityje elektros sistemą pilnai apsaugo Lietuvos energetinės sistemos, ji garantuoja to krašto tos srities gyvavimą energetikoje. Tai susieta ir gali būti įvairūs ilgalaikiai komerciniai susitarimai, kurie atsispindi kainoje. Latvija turi požeminę dujų saugyklą, kuri gali dominti tiekėjus, estai turi savų kitų išteklių – skalūną“, – atskleidžia jis.

Didėjanti konkurencinė aplinka, tačiau ar mažesnė SGD kaina?

Be abejonės Klaipėdos SGD terminalas Lietuvai suteikė konkurencinius svertus kovoje dėl gamtinių dujų kainos.Tačiau pačių SGD dujų kainai įtaką daro bendra rinkos situacija.

„Jau netrukus Lietuvą pasieksiančios suskystintosios gamtinės dujos iš JAV – puiki žinia, rodanti pasaulinių kompanijų konkurenciją dėl dujų tiekimo Lietuvai. Tokia konkurencija visuomet naudinga mūsų vartotojams. Per mažiau nei mėnesį pasirašytas jau antrasis kontraktas dėl SGD tiekimo iš JAV ir besiplečianti SGD tiekėjų geografija – tai konkretūs instrumentai užtikrinant kiek įmanoma žemesnę dujų kainą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų vartotojams“, – kiek anksčiau kalbėjo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pats V. Sidzikauskas mano, kad visai tikėtina, jog SGD krovinys iš JAV gali būti net pigesnis nei iš Norvegijos, nes atstumas nėra lemiamas kainos dalykis. Kainą lemia žaliavos kaina, o amerikiečių išteklių kainos ženkliai mažesnės.

Energetikos ministerija, remdamasi Eurostat duomenimis, naujienų portalui tv3.lt atsako, kad 2016 m. Lietuvos buitiniai ir pramoniniai vartotojai mokėjo vieną mažiausių kainų už dujas tarp ES narių: kaina buitiniams buvo 39 % mažesnė nei ES vidurkis, pramoniniams vartotojams –18 % žemesnė nei ES vidurkis.

Pasak ministerijos, viešai skelbiamos yra vidutinės gamtinių dujų importo kainos. Štai importuojamų dujų kainos 2012–2016 m. mažėjo apie 50 proc. Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2014 m. vidutinė gamtinių dujų importo kaina buvo 30,5 eur/MWh, o pernai mažėjo iki 18,2 eur/MWh.

„Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra vienintelė šalies institucija kuriai Lietuvoje veikiančios energetikos įmonės vykdančios gamtinių dujų prekybą teikia informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu įvykdytus sandorius ir jų vertes. Europos Komisijos skelbiami agreguoti duomenys, vertinimus kiek jie tikslūs, mūsų nuomone, galėtų pateikti VKEKK“, – atsako energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Ji prideda, kad šiandien rinkoje vyksta tai, ko Lietuva ir siekė investuodama į Klaipėdos SGD terminalą – konkurencinė kova tarp gamtinių dujų tiekėjų dėl didesnės Lietuvos dujų rinkos dalies, o iš šios konkurencijos pirmiausia laimi Lietuvos vartotojai, garantuojant dujų tiekimą už mažiausią kainą.

„Iki atsirandant terminalui „Gazprom“ buvo vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai, kuriam už dujas mokėjome politinę kainą ir ji buvo ne tik didžiausia Europoje, bet ir viena didžiausių pasaulyje. Iki Klaipėdos SGD terminalo įrengimo Lietuvos dujų tiekėjai paprasčiausiai neturėjo galimybės nepirkti dujų iš „Gazprom“ nes jokios kitos alternatyvos tiesiog nebuvo, todėl, be jokios abejonės, šiandien sukurta galimybė importuoti SGD tapo esminiu derybiniu svertu, leidžiančiu pirkti dujas iš kitų tiekėjų jeigu „Gazprom“ siūlomos kontraktinės sąlygos būtų nepriimtinos“, – rašo ji.

Žiūrint bendrai į ranką, bent jau pirmąjį pusmetį SGD kainos buvo išaugusios. Lietuvos dujų prekybos bendrovė „Litgas“ pirmojo šių metų pusmečio parengtoje SGD rinkos apžvalgoje rašo, kad rinką paveikė išaugusios anglies kainos, didesnis energijos poreikis rytinėje ir pietrytinėje Azijos dalyje bei Vakarų Europoje dėl šaltesnių nei įprastai orų, užsitęsęs branduolinių jėgainių remontas Azijoje.

Dėl to pasaulinės SGD kainos pirmąjį pusmetį buvo kiek aukštesnės nei 2016 metais, bet vis dar neviršijo 2015 metų lygio. Azijos momentinių sandorių rinkoje SGD kainos metų pradžioje buvo pakilusios virš 30 eurų už megavatvalandę ir buvo 30 proc. didesnės nei 2016 metų sausį.

Antrąjį ketvirtį skirtinguose regionuose kainos pradėjo mažėti. Pasak „Litgas“, iš esmės tai lemia kasmet didėjantys SGD skystinimo pajėgumai Atlanto ir Ramiojo vandenynų baseine. SGD importuojančioms Europos šalims tai yra naudinga, nes dėl to daugiau SGD patenka į Europos dujų rinkas, kas savo ruožtu riboja dujų biržų indeksų kilimą.

Birželio mėnesį, sumažėjus SGD paklausai Azijoje, momentinių SGD sandorių kainos pasaulinėje rinkoje krito iki 16 eurų.

Energetikos eksperto V. Sidzikausko teigimu, Lietuvai trūksta bendros energetikos politikos – pasiekti balansą arba rasti struktūrą, kokius energetinius išteklius naudojama. Mat jau dabar dujų naudojimas sumažėjęs ir terminalas likęs vos ne eksportui.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/tikroji-lietuvos-isigyjamu-duju-kaina-po-paslapties-skraiste-57664.html