Europos Komisijos vadovo siekis ES šalis įtraukti į euro zoną: ar išnyktų Lenkijos kainų rojus?

 Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus išnyktų?

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude Junckeris Europos Parlamente skaitydamas metinį pranešimą apie ES padėtį pareiškė, kad bendrą Europos valiutą būtina įsivesti visoms ES šalims. Jis pasiūlė sukurti naują programą, pagal kurią šalių perėjimui prie bendros valiutos būtų teikiama techninė ir finansinė pagalba.

Jei EK pirmininko žodžiai virstų realybe, ar lietuviams nebebūtų prasmės vykti apsipirkti į Lenkiją?

Žemas zloto kursas – Lenkijos pranašumas

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pirmiausia prisimena, kad kai zlotas buvo stiprus, kainų lygis Lenkijoje buvo net didesnis negu Lietuvoje. Tad kurso įtaka – tikrai pastebima.

Lenkijos valiutą analitikas įvertina kaip laisvai plaukiojančią – zlotui susilpnėjus, Lenkijos centrinis bankas net nebando jo atstatyti, nes šis suteikia Lenkija pranašumą.

„Šaliai, kuri yra pakankamai didelė ir turi stiprią vidaus rinką, tai leidžia turėti pranašumą prieš kitas valstybes – tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Esu iš verslo pasaulio atstovų girdėjęs, kad tie patys kinai negali konkuruoti su lenkais ir įvežti į Lenkiją savo prekių. Kinams pagaminus tam tikras prekes ir dar priskaičiavus atvežimo kaštus, su lenkais konkuruoti daug sunkiau. Lenkai labai pigūs tam tikruose produktuose ir viena iš priežasčių – silpnas zlotas, o įsivedus eurą nebeturėtų šito privalumo“, – sako analitikas.

Pasak T. Povilausko, tam tikri maisto produktai, kurie susiję su žemės ūkiu vis tiek išliktų pigesni – mėsa, pienas – dėl lengvatinio PVM tarifo ir didesnės paramos žemdirbiams. Tačiau kitų prekių kainos artėtų prie europinių standartų.

„Dauguma sutinka, kad zlotas yra žemumose ir specialiai palaikomas žemumoje, o Lietuva su euru jau daug metų buvo susieta prieš įsivedant eurą, tai nekontroliavo valiutos kurso. Bet aišku, jei lenkai konvertuotų tą atpigusį zlotą tuo pačiu santykiu į eurą, tada gal ir nebūtų didelio efekto.

Tad čia dar būtų klausimas, kokiu kursu konvertuotų į eurus, ar dar labiau sumažinti ar sustiprintų, bet tikimybė būtų, kad lenkų pranašumas sumažėtų“, – svarsto T. Povilauskas.

Euras Lenkijoje – ar įmanoma?

Tačiau šalį privesti įsivesti eurą gali būti neįmanoma. Tačiau T. Povilausko nuomone, nors ir viskas yra įmanoma, tai, jog visos ES šalys įsivestų eurą, įvyktų nebent per 10–20 metų. O lenkai turbūt būtų patys paskutinieji pasiryžę šiam žingsniui.

„Manau, kad jie yra pakankamai priešiškai nusiteikę, be to, tai didelė ekonomika ir didelė šalis gyventojų skaičiumi, o tai lemia didesnę įtaką ir Europos Sąjungos sprendimams. Lenkija turi didesnę derybinę galią ir gali labiau pasišakoti negu kitos valstybės, kurios mažesnės ir neturi euro – ar tai Čekija, ar Bulgarija. Be to, lenkai mėgsta išryškinti savo tautos savitumą ir pasitenkinimą savo šalimi, yra daug socialinio ir tautinio patriotizmo dalykų. Dėl to būtų sunku, kad per ateinant į dvidešimtmetį eurą sugalvotų prisiimti“, – mano T. Povilauskas.

„Mums visiems turbūt būtų į naudą, kad visos šalys turėtų eurą, bet manau, yra pasimokyta iš graikų. Pinigų sąjungai ir šalių ekonominis lygis turi būti panašus. Tad šalys bus atsargios priimdamos naujas nares“, – prideda analitikas.

Panašios nuomonės laikosi ir DNB banko Ekonominių tyrimų departamento analitikas Povilas Stankevičius, kurio teigimu, Lietuvoje pakankamai mažai reikėjo ką paaukoti įsivedant eurą, o štai Lenkija turi savo atskirą pinigų politiką nesusietą su euru: Lenkijos centrinis bankas kontroliuoja zloto pasiūlą, nustatinėja palūkanų normą, vykdo savo monetarinę politiką ir pagal tai gali valdyti šiek tiek visos šalies ekonomiką.

„Jei Lenkija įsivestų zlotą, tai vadinasi kažkiek atsisakytų galimybės kontroliuoti pinigų politiką ir atiduotų ją Europos Centriniui Bankui. Lietuvoje to neturėjome, nes litas buvo surišat su euru ir mes neturėjome tokios nepriklausimos pinigų politikos“, – komentuoja P. Stankevičius.

Jo nuomone, EK pirmininko kalba reiškia, kad galutinis Europos Sąjungos tikslas yra, jog visos valstybės įsivestų eurą, tačiau toks procesas greitai neįvyks, nes ES šalių ekonomikos juda labai skirtingais greičiais.

„Daug skirtingų kintamųjų, o tam kad vieną valiutą įsivesti, ekonomikos pakankamai stipriai sinchronizuotos turėtų būti. Kol išeis pasiekti tą rezultatą, kad visos šalys ekonomiškai pajėgūs būtų įsivesti eurą, atitiks Mastrichto kriterijus, turės laiko praeiti. Jei dabar visos ES šalys pradėtų įsivedinėti eurą, kilti finansiniai nesklandumai, nes kai kurios iš jų neatitinka Mastrichto kriterijų, ekonomikos netokios tvarios euro zonoje kaip turėtų būti.

Tai galbūt galutinis Europos Sąjungos tikslas, kurį kažkada norėtume pasiekti ir ta linkme galvoti yra teisinga. Tikslas, kad kuo daugiau ES esančių šalių prisidėtų prie euro zonos ir taptų vieningesne Europa“, – įžvalgomis pasidalina analitikas.

Šiuo metu euro zonai priklauso 19 iš 28 ES valstybių narių.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/europos-komisijos-vadovo-siekis-es-salis-itraukti-i-euro-zona-ar-isnyktu-lenkijos-kainu-rojus-57729.html