Kai popieriniai pinigai netenkina

Šiandien norint atsiskaityti internete tenka tai daryti per tarpininkus, kurie kartais savų pinigų išleisti ten, kur norite, neleidžia.

Esame linkę manyti, kad valdome savo darbu uždirbtus ar kitaip sukauptus pinigus ir galime juos išleisti kur ir kada norime. Daugeliu atvejų taip ir būna. Bet pasitaiko situacijų, kai tarpininkai – bankai, kredito kortelių valdytojai – parodo špygą.

Vienas iš pastarųjų pavyzdžių: parama „Wikileaks”. Šiai organizacijai praėjusiais metais pradėjus platinti JAV diplomatinius dokumentus, daugelis žmonių panoro jos veiklą paremti finansiškai. Greitai „Visa”, „MasterCard” ir „PayPal” suskubo uždrausti tai daryti, o pastaroji bendrovė net įšaldė „Wikileaks” sąskaitą. Be šių tarpininkų atsiskaityti interneto erdvėje neįmanoma.

Dar vienas pavyzdys: lošimai ir lažybos internetu nedraudžiami Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ar Airijoje. JAV gyventojams užsukti į šias paslaugas siūlančius portalus taip pat nesudėtinga, tačiau pastatyti tam tikrą sumą pinigų – neįmanoma, nes JAV įstatymai mokėjimo sistemoms neleidžia pervesti pinigų į lošimų portalus. Vėl koją kiša tarpininkai.

Nenuostabu, kad esant tokiai situacijai pradedama ieškoti būdų atsikratyti tarpininkų ir interneto erdvėje įvesti nepriklausomą elektroninę valiutą.

Naujas veikėjas

Šiandien realiausias kandidatas į elektroninės valiutos vietą yra „Bitcoin” – Satoshi Nakamoto atviro kodo projektas, sukurtas 2009-aisiais. Tai pirmoji pasaulyje paskirstyta ir anonimiška elektroninė valiuta. „Bitcoin” pavyko padaryti tai, ko nepadarė pirmtakai, – išspręsta dvigubo atsiskaitymo problema nesikišant trečiajai šaliai.

Elektroniniai pinigai fizinio pavidalo neturi ir kartą sumokėti niekur nedingsta. S. Nakamoto šią problemą išsprendė pasinaudojęs tinklo „BitTorrent” metodu – atsiskaitymų duomenų bazė platinama principu „peer-to-peer”. Todėl tapo įmanoma išsaugoti visų sandorių įrašus ir taip išvengti atvejų, kai pinigai įskaitomi į gavėjo sąskaitą, bet nenurašomi nuo siuntėjo sąskaitos. Kaip realiame gyvenime: tam tikrą sumą eurų paduodi asmeniui ir daugiau jų nebeturi. Svarbiausia – nedalyvaujant trečiajai šaliai. Tokiu būdu sistema užtikrina ir jos naudotojų anonimiškumą.

Pagrindinis „Bitcoin” pranašumas – neįmanoma dirbtinė infliacija. Čia nėra centrinio banko, kuris prasidėjus ekonominei krizei pradėtų spausdinti pinigus. „Bitcoin” kiekis rinkoje didėja pagal viešą algoritmą ir yra nuspėjamas: iki 2040 metų šių pinigų kiekis sistemoje turėtų pasiekti 21 mln. vienetų ir daugiau nebedidėti. Jų vertė kis automatiškai priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos.

Kaip minėjome, šioje sistemoje nėra tarpininkų, todėl vyriausybė neturės ko reguliuoti ir „Bitcoin” suteikiamas anonimiškumas valdžios institucijoms neleis lengvai pasiekti naudotojų. Net uždarius „Bitcoin” pinigai nedings, nes duomenų bazė paskirstyta tarp visų naudojų kompiuterių.

Kur naudoti?

Gegužės 3 dieną „Bitcoin” vienetas buvo vertas 3,3 JAV dolerio (mtgox.com duomenys). Šiandien jau dirba keletas keityklų, kur galima įsigyti „Bitcoin” pinigų, taip pat parduotuvių, kuriose galima atsiskaityti šiais pinigais: pradedant dizaino paslaugomis, lošimo portalais, baigiant arbatos parduotuvėmis. Anoniškumas ir tarpininkų nebuvimas leidžia išvengti anksčiau aprašytų „Wikileaks” ar lošimo draudimų atvejų.

Deja, esant anonimiškumui galima susigundyti ir, pavyzdžiui, nelegaliai įgytų produktų, kredito kortelių, slaptažodžių, kitų asmeninių duomenų ar net vaikų pornografijos pirkimu.

Žeria kritiką

JAV ekonomistas Tyleris Cowenas nelinkęs pritarti „Bitcoin” veiklai. „Mieliau turėčiau daug dolerių Kaimanų salose, kuriose šiandien gali išlikti pakankamai anonimiškas, nei daug „Bitcoin” vienetų. Jei, sakykime, pardavęs heroiną gaučiau daug „Bitcoin” vienetų, šiandien turėčiau įdėti daug darbo, kad juos paversčiau kuo nors kitu”, – rašo T. Cowenas savo tinklaraštyje „Marginal Revolution”.

T. Cowenas ragina įsivaizduoti, kad „Bitcoin” vienetus lengva iškeisti į kitą turtą: „Tada aš ir kiti tai darytų, šis ratas įsisuktų ir skatintų dar daugiau tokių mainų. Tuomet koks tikslas turėti „Bitcoin” vienetų? Dabar įsivaizduokite, kad šios operacijos lengvai atlikti negaliu. Tokiu atveju šis projektas nesugeba veikti kaip alternatyvių pinigų sistema. Šiuo metu „Bitcoin” stadija yra ši, tačiau projektą plėtojant ir ateityje perėjus prie anksčiau aprašyto etapo niekas nepasikeis.”

Bandyta ir anksčiau

„Bitcoin” – ne pirmasis bandymas sukurti elektroninius pinigus. Elektroninės valiutos, siekiančios išsaugoti anonimiškumą naudojant kriptografiją, pradininku laikoma „DigiCash”. Ji veiklą pradėjo 1990-aisiais, tačiau atsisakė vertingų pasiūlymų iš „Microsoft” bei „Netscape” ir 1998-aisiais bankrutavo.

Šiuo metu valiutų sistemą be tarpininkų bando sukurti „Ripple Currency”, tačiau šis projektas vis dar testuojamas. Anoniminiame tinkle „Tor” veikiantis įslaptintas bankas „eCache” siūlo už realius pinigus įsigyti ir parduoti jo išduodamus kriptografinius sertifikatus.
Egzistuoja ir kitų elektroninių pinigų projektų, tačiau panašu, kad „Bitcoin” šiandien yra arčiausiai tikslo.


„Bitcoin” vienetų santykis su kitomis valiutomis*
JAV doleriai 2,5782
Rusijos rubliai 57,5518
Siera Leonės leonė 785,8806
Didžiosios Britanijos svaras 1,2309
Lenkijos zlotas 7,4159
Euras 1,8116
* 7 dienų vidurkis. Gegužės 3 dienos duomenys

FAKTAI: „Bitcoin” naudojimas

Pirmiausia reikia parsisiųsti programinę įrangą iš „Bitcoin” portalo arba susikurti paskyrą kurioje nors „Bitcoin” valiutos keitykloje.

Tuomet naudotojui suteikiamas unikalus maždaug 30 simbolių adresas – tai lyg sąskaitos numeris. Tokius pačius adresus turi ir kiti sistemos naudotojai.

Vienoje iš daugelio „Bitcoin” keityklų reikia išsikeisti realius pinigus į „Bitcoin” valiutą. Tuomet pagal unikalų adresą galime juos pervesti kitiems „Bitcoin” vartotojams. Tai atlikus jums bus suteiktas naujas unikalus adresas.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/kai-popieriniai-pinigai-netenkina-7716.html