Slėpti vogtus milijonus bus sunkiau

Milijonus švaistančių valstybės įmonių bei viešųjų įstaigų vadovai gali būti ramūs - nuo visuomenės akių jiems aitvarų suneštus turtus saugo įstatymai. Tiesa, Seime išdrįsta įstatymus keisti, tačiau specialistai abejoja, ar seimūnai pritars savo galimų rėmėjų situacijos bloginimui.

Slepia iki šiol

Nors valstybės įmonėse auditoriai neretai pasigenda keleto milijonų litų, net ir prokurorai kartkartėmis sukrečia savo apsilankymu bei kratomis. Tačiau iki šiol išrinktieji “nepastebėjo”, kad valstybės ar savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, valstybės išlaikomų viešųjų įstaigų vadovai ir jų artimieji buvo saugomi įstatymo - jiems deklaruoti savo turtų nereikėjo.

Parlamentaras Andrius Mazuronis įregistravo įstatymo pataisas, kurioms pritarus paslapčių nuo visuomenės nebeliktų.

“Kiek viešoje erdvėje yra nuskambėję, pavyzdžiui, ligoninių vadovų piktnaudžiavimų - jie patys organizuoja viešųjų pirkimų konkursus, pradedant medicinine įranga, baigiant pirštinėmis.

Yra daugybė kitų viešųjų įstaigų vadovų, kurie prieina prie didžiulių valstybės lėšų, o būdų susitarti su tiekėjais, išleisti jas neskaidriai yra šimtai. Ir net nereikia deklaruoti turto”, - stebėjosi A.Mazuronis.

Jis priminė, jog didžiausių įmonių, pavyzdžiui, ” Vilniaus kapitalinės statybos”, nuolat auditorių ir prokurorų linksniuojamų “Vilniaus vandenų” ar kitų gigantų vadovų atlyginimų visuomenė iki šiol negali sužinoti.

Spragos - tyčinės

“Keisčiausia, kad net Seimo narių padėjėjai, kurie neprieina prie jokių lėšų, turi deklaruoti lėšas, o žmonės, skirstantys šimtamilijonines sumas, - ne. Tad abejoju, kad ta spraga galėjo atsirasti netyčia. Galbūt buvo kuriama schema, kaip esant minimaliai atsakomybei turėti maksimalią įtaką. Manau, priėmus įstatymą, pažiūrėję vadovų deklaracijas, rasime labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, Gintauto Kėvišo (Lietuvos operos ir baleto teatro vadovo) pavyzdys. Važinėja naujausiu roveriu, gyvena Laurų kvartale, o visą gyvenimą dirba valstybinį darbą, uždirba 4-5 tūkstančius. Kaip taip gali būti? Tas pats su “Vilnių - Europos kultūros sostinę” apaugusiomis viešosiomis įstaigomis, kurios skirstė pinigus į kairę dešinę be atsakomybės. Labai keista, jei specialiųjų tarnybų tai nedomina”, - stebėjosi jis.

Parlamentarė Loreta Graužinienė pripažino, kad net ir tai nepadės išjudinti paralyžiuotų teisėsaugos struktūrų.

“Minint rimtesnius objektus, kur švaistomos lėšos, reikia dar tikėtis, kad prokuratūra juos ištirs. Bet čia jau reikia kalbėti apie baudžiamąją veiką. Nors kada tie pirmieji atvejai bus - sunku pasakyti.

Bent jau aš neatsimenu, kad būtų nuteistųjų. Juk todėl iššvaisčius lėšas ir vyksta šitokio masto valstybės skolinimasis su didžiulėmis palūkanomis”, - priminė parlamentarė.

Korupcija neišjudinama

Kęstutis ČILINSKAS - teisininkas:

Aišku, valstybės įmonių vadovai, jų artimieji turi deklaruoti turtą. Valstybės, savivaldybių bendrovės yra labiausiai susijusios su pagrindinių politinių partijų finansavimu, vadovybe. Tad buvo itin rūpinamasi, kad nebūtų sekamos tos išlaidos ir tie praturtėjimai. Nes kruopščiai pažiūrėjus nutekėjimas aiškiai matyti. Be abejo, tai įvyko ne atsitiktinai. Padaryti net keliai, kaip pervesti vadinamąjį “atkatą” už tai, kad nustatomos didesnės kainos: skirtumai pervedami į viešąją įstaigą. O kadangi deklaruoti nereikia, atsekti sunku. Tačiau didžiausia problema - nėra veiksmingos kontrolės, kur ta institucija, kuri atidžiai viską stebėtų? Tikriausiai veikia ir korupcija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje. Gal situacija kiek keisis.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/slepti-vogtus-milijonus-bus-sunkiau-788.html