Po krizės griebėsi siurprizų

Sovietmečiu įprastą, bet lietuviško kapitalizmo daugelyje įmonių išgyvendintą dėmesį paprastiems darbuotojams kai kurie Panevėžio darbdaviai gaivina naujomis formomis – nuo milžiniškų fotografijų su jų nuotraukomis cechuose iki pasiskraidymo lėktuvu su įmonės šefu.

Naujos idėjos senoje įmonėje

Bendrovės „Metalistas“ cechuose prie staklių ir įrengimų triūsiantys darbininkai, kai pakelia akis į viršų, automatiškai nusišypso. Iš ant sienų pakabintų didžiulių, maždaug 1,5 m pločio ir 2 metrų ilgio, nuotraukų žvelgia jų pačių ir bendradarbių atvaizdai.

Kiekvieno cecho, skyriaus darbuotojai nufotografuoti kartu – tarsi viena šeimyna.

Fotografijose vieni rimti, vilkintys kostiumais, kiti – valiūkiški, užsimaukšlinę retro stiliaus skrybėlę, treti – vilkintys laisvalaikio drabužiais. Tokie vyrai. Savo išvaizda žaisti nelinkusios moterys, kurių šioje įmonėje yra tris kartus mažiau – pasitempusios, gražios.

Mintį surengti visuotinę įmonės darbuotojų fotosesiją ir niūrių cechų bei laiptinių sienas papuošti savo nuotraukomis „Metalisto“ kolektyvui, turinčiam kiek daugiau nei 100 darbuotojų, pernai pasiūlė generalinis direktorius Mantas Gudas.

2010-aisiais įmonė šventė savo 50 metų gyvavimo jubiliejų. Jauno vadovo originali idėja sužavėjo ne visus darbuotojus.

„Ką jūs, mes nefotogeniškos“, – atsikalbinėjo prašomos nusifotografuoti dailiosios lyties „Metalisto“ atstovės.

Kraipė galvas ir kai kurie vyresnio amžiaus gamyklos darbininkai. Bet pradėję fotografuotis, visi pagavo „kabliuką“: atsipalaidavo, pokštavo, improvizavo. Kai kurie iš pernai darytų nuotraukų žvelgiantys darbuotojai jau išlydėti į pensiją, tačiau buvę bendradarbiai kasdien tebemato jų veidus. Administracijos darbuotojai, cechų meistrai įmonės 50-metį paminėjo dar ir su teptukais rankose. Korpuse, kur įsikūrusi „Metalisto“ administracija, kabo per 30 jų nutapytų paveikslų, kurių tema – „Metalisto dvasia“.

„Nusipirkome dažų, drobių ir stojome prie molberto. Tiesa, tapybą išmananti kolegė mus prieš tai supažindino su tapybos pradžiamoksliu, suorganizavo savotišką plenerą“, – „Sekundei“ pasakojo M.Gudas, patenkintas, kad kolegos neatmetė jo idėjos trumpam pabūti dailininkais.

Pasak šeštus metus įmonei vadovaujančio M.Gudo, jo tikslas buvo ne papuošti sienas įmonės jubiliejaus proga, o labiau suartinti kolegas, geriau juos pažinti.

„Piešinyje atsiskleidžia tokie žmogaus asmenybės bruožai, apie kuriuos gali nieko nežinoti net seniai jį pažinodamas“, – mano direktorius. Pavyzdžiui, kas įtartų, kad mistika dvelkiančio piešinio autorius – vieno cecho viršininkas, iš pažiūros dalykiškas, techniškas žmogus.

Generalinis direktorius nutapė rožės žiedą balkšvai juodame fone.

„Įmonė jau išgyveno sunkiausius, 2009-uosius metus. Dabar kopiame aukštyn, į šviesą“,–paveikslo potekstę atskleidė jis.

Svarbu ne tik pinigai

Per krizę bendrovė „Metalistas“, kaip ir daugelis įmonių, buvo priversta sumažinti darbuotojams atlyginimus. Buvo atsisakyta ir ekskursijų. Dabar, įmonei finansiškai atsigaunant, atlyginimai po truputį didinami, bet dar nepasiekė prieškrizinio lygio.

M.Gudas teigia, kad nėra galimybių darbuotojams gerokai padidinti algas. Jis puikiai supranta, kad pinigai žmogui labai svarbu, tačiau yra įsitikinęs, kad gerai dirbti ir būti lojaliam savo darbovietei motyvuoja ne tik solidus atlyginimas, bet ir dėmesys, pagarba.

Darbe, kaip ir šeimoje, viskas susideda iš smulkmenų. Indų plauti nenorintį vyrą žmona gali aprėkti. Vyras veikiausiai trenks durimis ir išeis.

„Metalisto“ generalinis direktorius gali ignoruoti darbininką, atsikalbinėjantį dirbti šeštadienį. Pastarajam teks paklusti. Bet darbe pavaišintas iš kavinės užsakyta pica, jis bent jau mintyse mažiau koneveiks savo viršininką.

Beje, M.Gudas kartais irgi apsivelka darbinius drabužius ir stoja prie staklių kartu su darbininkais. Direktorius savo kolektyvui pažadėjo, kad, jeigu įvykdys birželio mėnesio planą, visi vyks į ekskursiją Biržų alaus keliais. Neseniai visiems darbininkams įmonė nupirko naują darbo aprangą, rengia naujus dušus, drabužines, poilsio kambarius, valgomąjį. Savo darbo vietoje tvarką palaikantiems darbuotojams prie atlyginimo pridedama po 50 litų. Geriausi darbuotojai skatinami nedidelėmis piniginėmis premijomis, parduotuvių čekiais.

Argi ne malonu moteriai įsigyti naujus batus, o vyrui apsiprekinti žvejų parduotuvėje, nesiaiškinant žmonai?

„Metaliste“ gyvuoja talkų tradicija, kurią darbuotojai juokais vadina Lenino talka. Tuomet visi darbuotojai tvarko aplinką, o įmonės vadovas kepa jiems šašlykus.

Tiesa, šiemet M.Gudas jaučiasi kaltas – taip išėjo, kad jis šašlykų nekepė.

„Metalistas“ kartą per mėnesį leidžia savo laikraštį, kuriame pasakoja apie savo darbuotojus, informuoja apie naujoves įmonėje.

Generalinis direktorius tikina, kad laikraštis labai efektyvi vidaus komunikacijos priemonė.

„Asmeniškai negali pasikalbėti su kiekvienu darbuotoju, o čia puiki galimybė sužinoti, ką žmonės mąsto, pasakyti jiems, ką tu galvoji, kokia šiandien situacija įmonėje“, – kalbėjo jis.

Anksčiau M.Gudui laikraštyje teko sklaidyti gandus apie įmonės bankrotą. Užsienyje mokslus baigęs bendrovės vadovas neabejoja, kad viskas, kas padaryta paprasto darbininko labui, anksčiau ar vėliau įmonei grįžta dešimteriopai.

Kelininkų šefas kėlė į padanges

Kelius tiesiančius darbininkus šiemet priemonėmis nuo uodų ir apsauginiais kremais nuo saulės apdalinusi bendrovė „Panevėžio keliai“ stengiasi rodyti dėmesį darbuotojams ir kitais būdais.

Įmonėje veikia nuolat atnaujinama nuotraukų, kuriose užfiksuoti darbuotojai įvairiuose objektuose, švenčių metu, ekspozicija. Kelininkams suteikiama galimybė pigiau ilsėtis Molėtų rajone prie ežero arba Latvijoje, Papės kaime, prie jūros.

Pernai įmonė visiems savo ir antrinių įmonių darbuotojams surengė didžiulę šventę Įstros aerodrome. Norinčiuosius skraidino 12 pilotų, tarp jų ir įmonės generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Šiemet jis savo pilotuojamu lėktuvu į padangę pakėlė prieš kelis metus į pensiją išėjusį darbuotoją Anzelmą Mateliūną. Bendrovėje mechaniku 10 metų išdirbusį A.Mateliūną direktorius lėktuvu nuskraidino į jo tėviškę Radviliškio rajone, Dapšionių kaime. A.Mateliūnas skrydį su generaliniu direktoriumi laimėjo loterijoje įmonės kalėdiniame vakare.

Pensininkas skristi drauge pasikvietė šioje bendrovėje dirbančius savo brolį Domininką ir sūnėną Marijų. Bendrovėje „Panevėžio keliai“ anksčiau dirbo ir dar vienas A.Mateliūno brolis Vilius, kuris dabar jau miręs.

Dapšionyse gyvena A.Mateliūno sesuo Vanda ir brolis Donatas. Lėktuvui artėjant prie gimtinės, ponas Anzelmas paskambino artimiesiems, kad šie išeitų į kiemą.

„Skrydis buvo labai jaudinantis. Praskridom pro kaimo kapines, bažnyčią – viskas artima, nuo vaikystės pažįstama. Brolis su seserimi mums apačioje mojavo“, – „Sekundei“ pasakojo A.Mateliūnas.

Pensininkas teigė esąs dėkingas įmonės vadovams, kad jie nepamiršta ir buvusių darbuotojų. Sovietmečiu autoremonto gamyklai vadovavęs A.Mateliūnas sako, kad anuomet buvo įprasta rodyti dėmesį darbuotojams.

„Įmonės viduje veikė pirtys, žmonės buvo vežami į ekskursijas, nemokamai ilsėjosi poilsiavietėse prie ežerų ir jūros. Gerai dirbantys buvo skatinami dovanomis, piniginėmis premijomis.

Ilgamečiai įmonės darbuotojai visada buvo laukiami šventėse. Dabar reta įmonė ką nors gero daro dėl darbuotojų“, – palygino jis.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/po-krizes-griebesi-siurprizu-9712.html