Bankrutuoja vidutiniškai 0,5 mln. litų skolingi gyventojai


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2014-01-20 13:30

 Praėjusiais metais gyventojų skolų portfelis padidėjo iki 3,59 mlrd. litų, arba 10 proc. - tai lėčiausias skolų padidėjimas per 3 metus, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

„Gruodį, palyginti su lapkričiu, skolų portfelis sumažėjo 700 tūkst. litų. Dengti skolas vienus gyventojus galėjo paskatinti noras Naujuosius metus pradėti be jų, kitus - šventinis apsipirkimas. Pastarųjų kredito istorijoje esančios skolos ribojo galimybes finansuotis ar net įsigyti telefoną su sutartimi, todėl iš pradžių teko padengti įsiskolinimus, o tik tada pirkti kreditan”, - sako Anatolijus Kisielis, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, teisininkas.

Gruodžio mėnesį pastebima ženkliai išaugusi gyventojų paklausa telekomunikacijų, vartojimo kreditų bei lizingų, taip pat greitųjų kreditų paslaugoms. Kreditų biurui „Creditinfo“ šių verslo šakų įmonės pateikė 12 proc. daugiau užklausų gyventojų, besikreipusių dėl paslaugų, mokumui įvertinti.

Apibendrinant 2013 m. skaičiuojama, kad gruodžio pabaigoje bent vieną nepadengtą skolą turėjo 269 tūkst. gyventojų, arba 20 tūkst. daugiau nei 2013 m. pradžioje. Tačiau daugiau buvo tokių (24 tūkst.), kurie 2013 m. pirmą kartą gyvenime susidūrė su skolomis, tačiau iki metų galo jas padengė.

Per praėjusius metus 96 fiziniams asmenims buvo iškeltos bankroto bylos. Bankrutuojančių fizinių asmenų vidutinė skolos suma siekia 570 tūkst. litų. 40 proc. asmenų, kuriems teismai yra iškėlę bankroto bylas, yra Kauno apskrities gyventojai, 21 proc. – Klaipėdos apskrities, 13 proc. – Telšių apskrities, o Vilniaus apskrities gyventojai sudaro 11 proc.. bankrutuojančių sąrašo.

„Bankrutavę asmenys bent keletą metų priskiriami aukščiausios mokumo rizikos žmonių kategorijai. Jų kreditoriams tai reiškia didelę nuostolių tikimybę, o tokiam bankrutavusiam gyventojui – ypač menkas finansavimosi galimybes”, - paaiškina A. Kisielis.

Asmeninė kredito istorija formuojama kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18 metų amžiaus. Kredito istorija susideda iš dviejų dalių – finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos. Finansiniai įsipareigojimai – tai įvairūs kreditai bankuose, lizingo, kredito unijose ar smulkiųjų kreditų bei vartojimo kreditų bendrovėse. Mokėjimų istorija – tai pradelsti mokėjimai už šiuos kreditus ir mokėjimai už kitas paslaugas (telekomunikacijų, elektros, komunalines, draudimo, kabelinės TV ir kiti).

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas