G. Nausėda: Baltijos šalys dėl Rusijos sankcijų nukentės labiausiai


Fotodienos nuotr.

BNS

2014-08-07 13:52

Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus iš Europos Sąjungos šalims ir JAV, labiausiai nukentės Baltijos šalys, mano SEB banko analitikas.

„Šiuo atveju Rusija demonstruoja, kad jai visos priemonės yra geros ir ieško skaudžiausių vietų Europos Sąjungai. Drįstu teigti, kad santykinai Baltijos valstybės, ko gero, čia nukentės šiek tiek labiau nei Europos Sąjunga“, - ketvirtadienį LRT radijui sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, labiausiai nukentės Baltijos valstybės, nes jų eksporto dalis į Rusiją yra didesnė nei, pavyzdžiui, kitų ES šalių.

„Eksporto į Rusiją lyginamasis svoris - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - eksporto struktūroje yra šiek tiek didesnis ir, kas svarbu pabrėžti, maisto produktų lyginamasis svoris yra nemažas. Jeigu mes kalbame apie bendrą maisto produktų eksportą, tai jis į Rusiją sudaro bemaž 5 mlrd. litų, tačiau lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas sudaro šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. litų. Taip, tai įspūdinga suma, tačiau tai nereiškia, kad tą sumą reiks nurašyti iš įmonių veiklos ataskaitų. Be abejo, įmonės stengsis reaguoti į šiuos sprendimus ir ieškos, kaip įsisavinti alternatyvias rinkas“, - aiškino ekonomistas.

Anot G.Nausėdos, Rusija rodo, kad jai negalioja Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės ir kad nuo šiol ji aktyviau bendradarbiaus su kitomis, sankcijų netaikančiomis valstybėmis.

„Rusija akivaizdžiai demonstruoja, kad pasaulinė ekonominė tvarka jai nebėra kažkokia vertybė ir to, ko jie anksčiau nuosekliai siekė - Pasaulio prekybos organizacija - nebėra kažkokia svajonių viršūnė ir dabar jie demonstruoja kur kas aktyviau dirbsiantys su valstybėmis, kurios nepasirašė po sankcijomis Rusijai, ir tai yra nemažai Lotynų Amerikos šalių, iš dalies Japonija, Pietų Korėja“, - sakė banko atstovas.

„Pasaulio prekybos organizacijos principai pažeisti, mano požiūriu, kadangi nėra nurodyta jokių ekonominių, techninių, epideminių, loginių, veterinarinių pažeidimų, dėl kurių šitas eksportas bus sustabdytas. Yra tik politinis sprendimas apriboti visoms šalims, kurios dalyvavo sankcijų rengime“, - pridūrė G.Nausėda.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas