I. Šimonytė: optimizmo dozę teks sumažinti (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-10-05 07:07

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad nereikėtų tikėtis itin drastiškos antrosios krizės bangos. Tačiau priduria, kad šalies finansus dar reikia tobulinti ir perspektyvas šiam tikslui pasiekti brėžia 2014 metais.

Šiuo metu vyksta daug diskusijų dėl galimos antrosios krizės bangos. Kaip Finansų ministerija vertina padėtį? Kokios jūsų prognozės?

Yra daug diskusijų: ar tai nauja krizė, ar ta pati krizė, bet nauja jos banga. Faktas tas, kad problemos, kurios išryškėjo ir sukrėtė pasaulį 2007–2008 metais, nedingo ir nebuvo išspręstos. Tačiau į jas galime žiūrėti šiek tiek ramiau, nes per šį recesijos laikotarpį atsikūrė kai kurios svarbios pusiausvyros. Todėl pasaulio ekonomikos išbandymas mums jau nebus toks dramatiškas. Tačiau akivaizdu, kad optimizmą, kuris dėl objektyvių priežasčių vyravo praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje, reikės racionalizuoti ir lūkesčius šiek tiek sumažinti.

Bet kai kurie ekonomistai piešia itin niūrias prognozes, pavyzdžiui, rusų ekonomistas Michailas Chazinas interviu „Ekonomika.lt“ tvirtino, kad mes negalėsime nieko įpirkti, todėl teks viską užsiauginti patiems. Ką manote?

Kai kurie žmonės yra pasirinkę tokį gyvenimo būdą: gyvena toli nuo miesto ir maitinasi žole – kiekvienas turi savo kelią.

Reikia suprasti, kad jeigu kitose valstybėse sumažės ūkio plėtra, atitinkamai gali sumažėti mūsų eksporto paklausa. Vadinasi, vidaus sektoriaus, darbo užmokesčio transmisijos mechanizmas bus lėtesnis nei atrodė metų pradžioje.

Kadangi vis dar turime nesubalansuotus finansus, mūsų pajamos yra mažesnės negu bendros išlaidos, mums reikia skolintis. Todėl mums svarbu, kas vyksta tarptautinėse finansų rinkose, nes tokie neramumai paprastai reiškia blogesnes sąlygas skolintis, net jei šalis nėra ypač rizikinga.

Tai neprognozuojate drastiško nuosmukio?

Galiu pasakyti, kad rengdami biudžetą, dėliodami kitų metų išlaidas ir pajamas mes tikrai neprojektuojame tokio ūkio, kur visi turės užsiauginti viską patys, – čia jau taip su humoru kalbant, bet faktas, kad galvoti apie papildomą išlaidavimą ar mokesčių mažinimą artimiausiu metu neturime jokių galimybių.

Kol kas nepakeitėme savo makroekonominių prognozių kitiems metams, nes neturime tam tvirtų statistinių duomenų, bet tai nereiškia, kad jų neturėsime pakeisti vėliau, kai komisija (Europos – aut. past.) peržiūrės savo prognozes ir jei dėl kitų ES valstybių atsiras problemų. Šių dalykų mes negalime paveikti, nes tai jau yra virš mūsų. Tiesiog turime prisitaikyti, nes taip galime ištverti su mažiausiais nuostoliais.

Kokios priemonės, turėsiančios tapti saugikliais šiai krizės bangai suvaldyti, numatomos kitų metų biudžete?

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas