Kroatija vilios turistus ir investicijas

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-04-11 15:05

Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius tiki, kad skaičius 13 nesutrukdys pasiekti tikslų ir Kroatija prie Europos Sąjungos (ES) prisijungs jau 2013 metais.

Pakeliui į ES Kroatija sėkmingai kovoja su sunkmečiu ir vykdo reikiamas reformas, išskirtiniame interviu savaitraščiui ,,Ekonomika.lt” sakė Kroatijos prezidentas I. Josipovičius. Pasak jo, daroma viskas, kad šalis pritrauktų kuo daugiau užsienio investuotojų ir išsivaduotų iš slegiančio nedarbo.

Panašu, kad Lietuva ir Kroatija su ekonominiu sunkmečiu kovojo panašiomis priemonėmis. Ko imtasi krizei suvaldyti ir kokia būklė dabar?

Žinoma, Kroatija yra ir buvo paveikta krizės. Esame trapi visuomenė, tad Vyriausybė turi subalansuoti skirtingas priemones, ypač tas, kuriomis mažinamos socialinės išlaidos ir investicijų plėtra.

Dabar mūsų tikslas – nuspręsti, kaip pritraukti daugiau investicijų. Gaila, bet Kroatija nėra garsi patrauklumu investuotojams. Turime per daug biurokratinių kliūčių, mokesčių sistema galėtų būti palankesnė ir, žinoma, svarbus veiksnys yra korupcija.

Vyriausybė jau parengė didelę reformų programą. Tai daugiausia infrastruktūros plėtra, kuria siekiama pritraukti daugiau investuotojų ir kurti naujas darbo vietas. Kalbu apie kelių, geležinkelių, oro transporto infrastruktūros plėtrą.

Taip pat svarbu palaikyti socialinį stabilumą. Krizė nesibaigia per naktį, bet mes pradėjome rimtai keistis. Padėtį šalyje taip pat apsunkina tai, kad šiais metais vyks parlamento rinkimai – ne geriausias metas rimtoms ekonomikos reformoms.

Kokia šiuo metu Kroatijos turizmo būklė, juk ši sritis užima žymią dalį jūsų bendrojo vidaus produkto (BVP)?

Turizmas yra viena perspektyviausių mūsų ekonomikos sričių. Pernai į šalį atvyko daugiau turistų nei 2009 metais, taigi tikimės, kad ši tendencija išsilaikys. Padėtis pasaulyje leidžia mūsų turizmui atsigauti.

Kalbant apie galimybes, tenka pripažinti, kad viskas gali būti daug geriau. Turistinis sezonas Kroatijoje trunka vos 1,5–2 mėn., o galėtų trukti visus metus. Reikia keistis, kad pritrauktume užsieniečių ne tik šiuo laikotarpiu, bet ir visus 12 mėnesių. Kroatijai reikia daugiau turistų traukos objektų, negalime jiems siūlyti tik jūros ir žydro dangaus.

Vasarį per Kroatiją nuvilnijo vadinamųjų ,,Facebook” protestų banga, o užsienio žiniasklaida suskubo juos lyginti su revoliucijomis Šiaurės Afrikoje. Ar įžvelgiate panašumų?

Laimė, protestai Kroatijoje neturėjo panašumų su Šiaurės Afrika. Juk net Vakarų valstybėse daug daugiau protestų nei pas mus. Dėl įvairių istorinių ir ekonominių priežasčių mes su tuo nebuvome susidūrę praeityje. Po karo kroatai buvo labiau susitelkę į valstybės ir visuomenės kūrimą, todėl nebuvo politiškai jautrūs, dabar situacija pasikeitė.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas