Krokodilo ašaros dėl profsąjungų

(Puslapis 1 iš 4)


Balsas.lt nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2014-10-20 10:24

 „Ar pas mus yra profsąjungos? Tai, kas yra - tik profsąjungų parodija. Ir jų nebus tol, kol darbuotojai bus avinai be ragų, kurie kartais tyliai pamekena, bet nesibado. Todėl mūsų atlyginimai ES uodegoje, kainos ES viršūnėje, socialinė atskirtis ES viena didžiausių ir niekas nesikeičia, nejuda į geresnę pusę. Valdininkų greit bus daugiau nei dirbančiųjų, veisiasi kaip tarakonai. Kol žmonės nenustos bijoti ir nestreikuos, neišeis į gatves su savo reikalavimais, tol čia niekas nepasikeis. Ir toliau bus vaidinama butaforinė demokratija - saugi valdžios elito ir šėšėlinių šalies valdovų - milijonierių ir milijardierių užuovėja“.

Iš komentarų internete

Neseniai Juozas Bernatonis, teisingumo ministras, LSDP vicepirmininkas, atsakingas už bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis, savo straipsniu „Turime padėti profesinėms sąjungoms sustiprėti“ išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos profesinių sąjungų padėties:“ mažėja profesinių sąjungų ir jų narių skaičius, viešojoje erdvėje dominuoja ne darbuotojų, o darbdavių interesus ginančių organizacijų pozicija“. Matyt, jis to proceso nematė ir nežinojo? Pasakyta lyg ir teisingai, bet tikrosios priežastys dėl tokios profsąjungų padėties, švelniai tariant, nutylėtos.

Prieš pusmetį, rašydamas apie prof. sąjungų problemas teigiau, kad piliečių aktyvumą, jų saviraišką Europos Sąjunga vertina kaip vieną iš kertinių demokratijos pamatų, nes ji užtikrina visą valstybės kaip politinio darinio gyvybingumą. Skandinavijos šalyse šiuo pagrindu net sukurta demokratijos formulė, skambanti maždaug taip: „kiekviena valstybė demokratijos turi tiek, kiek procentų šalies piliečių dalyvauja profsąjungų veikloje“. O italai apie save su valstybe taip sieja: „Protestuoju, vadinasi egzistuoju. Protestuoju, vadinasi esu pilietis“. O kur esame mes?

Sovietų Sąjungoje profsąjungos buvo tapusios komunizmo mokykla ir TSKP tarnaite, nes jos buvo sukurtos įsakymu „iš viršaus“, o Vakarų Europoje profsąjungos buvo ir yra demokratijos garantas, mokantis darbuotojus kontroliuoti verslą, ginti savo teisėtus interesus bei prižiūrėti politikus. Būtent profsąjungos įkūrė socialdemokratų partijas, kad darbuotojai būtų atstovaujami ne tik ekonominiu, bet ir politiniu lygmeniu.

Tai dabar ir palyginkite, kuriuo keliu jau ketvirtį amžiaus eina Lietuvos profesinės sąjungos ir kaip jų atžvilgiu elgiasi socialiniai partneriai? Iki šiol bet koks mūsų politikų parodytas dėmesys profsąjungoms visuomet joms atsirūgdavo. Buvo metas, kai profesinėms sąjungoms buvo draudžiama rinkti nario mokestį centralizuotai per įmonės buhalteriją – reikėjo vaikščioti jį renkant kepurėje. Buvo draudžiama disponuoti turimu turtu. Buvo reikalauta kasmet teikti narių sąrašus, kol Tarptautinė Darbo Organizacija tokį reikalavimą pripažino neteisėtu ir diskriminuojančiu. Įstatymas streikuoti yra taip gudriai surėdytas, kad legaliai streiką suorganizuoti tiesiog neįmanoma. Ir tokia padėtis yra iki šiol. Šio įstatymo sargyboje budriai stovėjo teismai, ištikimai saugantys darbdavių pelną ir užtikrinantys komunistinį lygybės principą mūsų šalyje atlyginant už darbą (nepriklausomai nuo gamybos srities, įdėtų pastangų bei atlikto darbo ir darbdavio gaunamo pelno). Tai greičiau priminė Šiaurės Korėją, nei į šalį, esančią Europos vidury. Tokie veiksmai tikrai nepridėjo raumenų profsąjungoms, o darbdaviai tuo metu įmonėse tvarkėsi kaip norėjo: profsąjungos buvo ardomos, jų nariai terorizuojami arba atleidžiami. Būtent tuo metu susiklostė padėtis, kai minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) už kvalifikuotą darbą tapo nerašyta įstatymine norma, juk kolektyvinių sutarčių nebuvo, o su darbuotoju darbdavys „padirbėdavo“ individualiai (siūlydamas pasirinkti: arba MMA, arba Darbo birža). Darbuotojai buvo mėtomi iš darbo, o politikai tokius nelaimėlius palikdavo „ant ledo“- be jokių garantijų. Darbo susirasti tapo neįmanoma, nes valstybė nuo darbo vietų kūrimo pasišalino, palikdama šią sritį tik privačiam sektoriui. Būtent dėl tokios padėties susiformavo pirmieji emigracijos srautai, vėliau peraugę į plačią ir sraunią emigracijos upę, tirpinančia Lietuvą iki šiol.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas