KTU rektorius: be inovacijų visuomenė neturi perspektyvų

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

Elta

2011-08-31 10:05

Pirmą kartą po trejų metų pertraukos Kauno technologijos universitete (KTU) nemažės pirmakursių: šiemet jų priimta 2229, o tai - 11 proc. daugiau nei buvo priimta pernai prieš mokslo metų pradžią. Kalbėdamas su naujienų agentūra „Elta“ džiaugsmo dėl to neslėpė ir naujasis KTU rektorius, hab.dr. profesorius Petras Baršauskas.

- Kažkada vadintas didžiausia Baltijos šalyse aukštąja techninio profilio mokykla Kauno technologijos universitetas pamažu po savo stogu pradėjo ugdyti ir su technika tik epizodiškai susijusius specialistus. Ar su Jūsų atėjimu į rektoriaus postą neprasideda vadinamasis universiteto išgryninimas?

- Ačiū Jums už tokį taiklų klausimą. Dar rinkimų kampanijos metu ir aš teiravausi, diskutuodamas su kolegomis: kas mes tokie? Ar KTU - technologinis universitetas, ar klasikinis? Žinoma, asmeniškai prioritetą skirčiau inžineriniams technologiniams mokslams, bet, savaime aišku, be humanitarinių mokslų neparengsim ir gero inžinieriaus. Be naujų technologijų, be inovacijų visuomenė neturi perspektyvos. O jeigu inžinierius per studijas negaus verslo pagrindų, jis bus prasčiau pasirengęs savarankiškai veiklai.

Manyčiau, universitete turi būti visų krypčių sinergija, kuri kryptis vyraujanti, - universiteto bendruomenės pasirinkimo reikalas. Dar tiksliau tas kryptis nubrėžti gali gera aukštosios mokyklos strategija.

- Į KTU Jūs sugrįžote iš privataus kapitalo valdomos aukštosios mokyklos. Tai kokius jos pranašumus sieksite įtvirtinti universitete, kurio aukščiausiu vadovu neseniai tapote? O ką, Jūsų manymu, iš šio universiteto anksčiau įgytų pranašumų derėtų šiuo metu dar labiau stiprinti bei vystyti?

- Sąsajos su privačiu kapitalu dabar darosi stipresnės kiekvieno universiteto, ne tik KTU. Vis intensyviau vyksta aukštojo mokslo reforma, - universitetai iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis. O jų sąsajos su privačiu valdymu yra labai glaudžios. Visuomenė nori daugiau atvirumo, skaidrumo, atsiskaitomumo. Tai ateina per tarybų įvedinimą universitetuose. Rektorius atsiskaito tarybai, ataskaitą gauna ir visuomenė.

Turim pripažinti, kad aukštosiose mokyklose dar trūksta strategijos - plano numatymo ir jo įgyvendinimo. Mūsų universitete į strategijos parengimą įsitraukė visi, ir neabejoju, jog metams baigiantis, turėsim planą, jį pasitvirtinsim ir dirbsim. Noriu pabrėžti, kad neblogų patarimų, rengiant strategiją, sulaukiam ir iš studentų.

Dar vienas pranašumas, kurį turi privataus kapitalo valdoma mokykla - detalus ir planą atitinkantis biudžeto formavimas. Manau, tai įgyvendinsime ir mes.

- Per universitetų tarybas, kitus iki šiol nebuvusius junginius skatinamas verslo struktūrų įsitraukimas į akademinės bendruomenės veiklą. Tai ko dar trūksta, kad tas bendradarbiavimas būtų abipusiai naudingesnis?

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas