N. Mačiulis: referendumas dėl euro jau įvyko (10)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Birutė Žemaitytė / Balsas.lt

2013-03-25 19:35

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad gyventojų nuogąstavimai, jog įvedus eurą Lietuvoje kils kainos, mažės gyventojų perkamoji galia, o iš mūsų vargano biudžeto teks atseikėti nemenką dalį į bendrą katilą, ir dėl to kai kam Lietuvoje sumažės finansavimas, yra nepagrįstas, o neigiama gyventojų nuomonė rodo , kad mes turime nepakankamai informacijos apie prisijungimo prie euro zonos privalumus ir trūkumus.

Kipro problemų baimintis nereikėtų

„Pavyzdžiui, Kipro bankų restruktūrizavimas siejamas su euru ir interpretuojama, kad Kipro problemos, ar anksčiau buvusios Graikijos problemos kyla dėl to, kad tai yra euro zonos valstybės, nors tai visai nesusiję“, - Balsas.lt sakė N. Mačiulis.

Tai, kad Kipras šiuo metu ne bankrutuoja kaip valstybė, o restruktūrizuoja bankus, ir yra šios šalies buvimo euro zonos nare teikiamas privalumas, tvirtina ekonomistas.

„Ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Europos centrinis bankas jiems suteikė 10 mlrd. eurų paskolą, kuri ir leidžia toliau funkcionuoti bankų sistemai. Gali atrodyti dramatiška, kad vienas iš didžiausių Kipro bankų bankrutuoja ir indėliai virš 100 tūkst. eurų bus prarasti, bet tai – Kipro priimtų neteisingų sprendimų pasekmė, problema, kurią iš dalies padeda išspręsti euro zona. Tai apsaugos skydas, kuriuo valstybė gali pasinaudoti, kai negali pasiskolinti finansų rinkose“, – aiškina N. Mačiulis. Tai, kad kaip ir kitoms euro zonos valstybėms Lietuvai iš skurdaus mūsų šalies biudžeto teks į Europos stabilumo fondą, kurio lėšos naudojamos valstybių gelbėjimui, mokėti tam tikrus įnašus, taip pat esą neturėtų baiminti.

„Lietuvos gyventojai nepritaria tokio pobūdžio solidarumui, bet prisiminkime 2009-uosius, kai Lietuva buvo ant bankroto ribos ir vos galėjo pasiskolinti finansų rinkose, ir skolinosi už 9, 10 proc. ir daugiau metinių palūkanų. O valstybės priklausymas bendrai pinigų sąjungai ir tokio stabilumo fondo buvimas sukuria galimybę pasiskolinti už daug mažesnes palūkanas“, – sakė N. Mačiulis. Jis pridūrė manantis, kad Lietuvos rizika atsidurti panašioje padėtyje esanti didesnė, negu vidutinės ES valstybės.

Pasak N. Mačiulio, tuos įnašus galima vertinti kaip draudimo įmokas, nes valstybė tų pinigų nepraranda. Kita vertus, Lietuvos įnašas į stabilumo fondą nebūtų labai didelis. Be to, mokėti įnašus reikės mokėti vėliau, o ne dabar, kai valstybės finansai dar nesubalansuoti.

„Lietuva turėtų 5 metus kiekvienais metais įnešti apie 160 mln. litų. Per 5 metus susidarys apie 800 mln. litų. Tie įnašai prasidėtų, kai Lietuva jau taps euro zonos nare – anksčiausiai 2015 metais, kuomet, prognozuojame, biudžeto deficito beveik nebus. Bet tai ne Lietuvos subsidija Graikijai, Kiprui ar kitai šaliai. Tai beveik tas pats, jeigu mes iš kiekvienų metų biudžeto atidėtume 100 ar 160 mln. litų ir laikytume juos kaip rezervą, kuris galėtų būti naudojamas, kai Lietuvą ištiks sudėtingas laikotarpis, kai pasaulyje vėl bus finansinė krizė ar didesnis sukrėtimas, kuris sumažintų biudžeto pajamas ir apsunkintų valstybės įsipareigojimų vykdymą. 2009 metais Lietuva neturėjo tokio rezervo, ir kuomet vienintelė išeitis buvo radikaliai mažinti biudžeto išlaidas, didinti mokesčius. Tokio rezervo turėjimas apsaugo valstybę, kad ji neatsidurtų tokioje beviltiškoje padėtyje“, – aiškina „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas. Anot jo, tai būtų ir drausminanti priemonė, nes kažin ar patys Lietuvos politikai apsispręs skirti tam tikrą biudžeto dalį rezervo kaupimui. N. Mačiulis aiškina, kad šalies įmokos dydis priklauso nuo to, kokią dalį visos ES, euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro tos šalies BVP. Todėl Lietuvos, kurios BVP sudaro maždaug dešimtąją dalį 1 procento, įmoka būtų labai maža.

Straipsnio puslapiai:

- Birutė Žemaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas