Nestabilumo amžius (2)

(Puslapis 1 iš 5)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Giedrius Česnakas / VDU žurnalas „Sesija“

2012-02-28 16:28

 „Linkiu gyventi įdomiais laikais“, – linki kinai savo priešams. Dabar šis palinkėjimas tampa pasaulio politikos realybe. Pasaulis yra ant didžiojo virsmo – tarptautinės sistemos kaitos slenksčio. Valdomas chaosas buvo kontroliuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios atliko tam tikrą pasaulio policininkės vaidmenį: nustatydavo vertybes, jas įgyvendindavo, kontroliuodavo daugelį konfliktų, o prieštaravimas JAV buvo suvokiamas kaip prieštaravimas sveikam protui. Šiandien pereiname į jau nevaldomo chaoso sistemą, kurioje nebebus pasaulio policininkų ar teisuolių, o bet kokie sprendimai bus didžiųjų pasaulio valstybių susitarimo rezultatas. Kartu stiprės kova dėl didžiųjų valstybių statuso ir įtakos. Toks nevaldomas chaosas bus tikras iššūkis valstybių lyderiams ir užsienio politikos formuotojams, vis sunkiau bus nuspręsti, kas tokie esame, ko norime, kas draugai ir kas priešai.

2008 m. JAV prasidėjusi ekonominė krizė pakeitė pasaulio veidą. Krizės priežastys: nekilnojamojo turto kainų burbulas, ekonomika, besiremianti vien vartojimu ir paskolomis, o ne gamyba ir konkurencingumu. Krizė parodė, kad visa Amerika iki šiol gyveno skolon. Be to, JAV kompanijos ir korporacijos perkeldavo gamybą į besivystančius regionus, kartu išsireikalaudamos mokesčių nuolaidų pelnui, neva siekdamos skatinti darbo vietų kūrimą šalyje. Deja, darbo vietos buvo ir toliau perkeliamos į besivystančias valstybes. Krizė įrodė: paslaugų, projektavimo ir žinių sektorių plėtra bei gamybos perkėlimas į užsienį neprisideda prie valstybės tvarios ekonominės raidos ir didina atotrūkį tarp socialinių grupių.

Prie JAV skolų augimo prisidėjo ir karinės kampanijos prieš terorizmą, karinės misijos Afganistane, Irake ir Pakistane. Šios misijos JAV biudžetui kainavo apie 3,4 trilijono JAV dolerių, arba beveik 23 proc. visos 15 trilijonų JAV dolerių skolos. Kariniai veiksmai Afganistane, Irake ir kitose Vidurinių Rytų šalyse parodė, kad galingiausia pasaulio valstybė, turinti didžiausias karines pajėgas (karinėms reikmėms išleidžianti daugiau kaip 17 po jos einančių daugiausia karinėms reikmėms išleidžiančių valstybių kartu sudėjus), nesugeba laimėti dviejų konfliktų valstybėse, kurios net negali būti lyginamos su JAV dėl mažumo, ką jau kalbėti apie karinius ir ekonominius pajėgumus. Pasikeitė pats karas: nebėra frontų, nebėra aiškių priešų, teroristiniame ir partizaniniame kare tankų ir naikintuvų veiksmai yra labai apriboti, todėl konfliktuojančių pusių pajėgumai darosi ne tokie skirtingi. JAV nutraukus daugkartinių kosmoso erdvėlaivių programą, Rusija tapo vienintele valstybe pasaulyje, galinčia saugiai nusiųsti žmogų į kosmosą ir grąžinti į Žemę. Laikinas skrydžių į kosmosą programos sustabdymas itin neigiamai veikia JAV prestižą.

JAV prestižas tarptautinėje bendruomenėje ypač sumenko po invazijos į Iraką, mat Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesuteikė tam mandato. JAV pernelyg dažnai pamiršta prestižo svarbą šiandieninėje tarptautinėje politikoje. Tarptautinei bendruomenei priimant sprendimus, ji vis dažniau atsiduria išsišokėlės pozicijoje. Puikiausias to pavyzdys – balsavimas dėl Palestinos prisijungimo prie UNESCO: JAV ir dar 13 valstybių balsavo prieš Palestinos prisijungimą, o 107 valstybės balsavo už. JAV vis dažniau teks susitaikyti su tokia pozicija, nes augančios pasaulio galybės jai oponuos vis dažniau.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrius Česnakas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas