R. Lazutka: reikia kalbėti ne apie tai, kad Darbo kodeksas sovietinis (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2015-02-10 16:53

 

Į Seimą atkeliavus Darbo kodekso pataisoms su ankstesnėmis darbo sutarties sąlygomis, o premjerui kai kuriuos dabartinio kodekso straipsnius vadinant „sovietiniais“, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka „Žinių radijui“ antradienį nurodė, kad tokios šnekos tik sukuria žmonėms nuomonę, kad Darbo kodeksas yra blogas. Dirbančių žmonių saugumas, pažymi profesorius, reiškia, kad jie gali atsiskleisti, nebijo keisti darbo vietą, eksperimentuoti ir todėl galima tikėtis, kad jie sugeba daugiau sukurti, pagaminti ir ekonomika gali augti.

„Kuo mes daugiau šnekame per radiją, televiziją, kitur žiniasklaidoje, kad pas mus Darbo kodeksas sovietinis, tai paskui apklausiami žmonės paprastai ir atsako, kad jis yra blogas, ribojantis verslus ir ekonomikos augimą, nes jie pačio kodekso neskaito, bet girdi apie jį, dėl to anketas taip ir atsako“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Lazutka.

Pasak jo, mes patys pjauname šaką, ant kurios sėdime, nesigilindami į konkrečias Darbo kodekso normas. R. Lazutkos teigimu, reikėtų kalbėti ne apie tai, kad kodeksas yra sovietinis, bet kas jame konkrečiai yra blogai.

Socialinių mokslų daktaras pažymi, kad paprastai Darbo kodeksu skundžiamasi todėl, kad esą sunku atleisti darbuotojus. Tačiau dabartinis kodeksas, pažymi R. Lazutka, nedraudžia atleisti žmogų, jeigu yra aiški priežastis ir ji aiškiai suformuluojama.

„Kodekse yra tokia norma, kad, jeigu darbuotojas trukdo įmonės plėtrai, jeigu jis yra ekonomiškai nenaudingas, jį galima atleisti, nekalbant apie tai, jeigu darbuotojas prastai dirba. Tai labai paprasta, bet tiesiog nenorima darbuotojams labai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti pareigų, o jeigu jis yra atleidžiamas, nėra suformuojamas atleidimo pagrindas, tiesiog kad žmogus nepatiko. Šito negali būti“, - dėstė R. Lazutka.

Pasak jo, demokratinėje visuomenėje reikia turėti aiškias taisykles ir jų laikytis.

„Tuo tarpu norima, kad būtų pasakyta, jog viršininkas visada teisus ir galima tą žmogų visada atleisti, tiesiog kad jis viršininkui nepatiko, bet nenorima, kad būtų reikalaujama suformuluoti, ką tas darbuotojas ne taip padarė, kur jo apsileidimas, nenaudingumas“, - kalbėjo R. Lazutka.

Parlamentaras R.Žemaitaitis siūlo, kad uždirbantiems 1,5 karto daugiau nei vidutinis atlyginimas (1045 eurus), būtų nustatytos lankstesnės darbo sutarties sąlygos.

Parlamentaras siūlo įteisinti terminuotas darbo nuolatinio pobūdžio darbams, kai dėl to sutaria darbuotojas ir darbdavys, nustatyti 1 arba 2 mėnesių įspėjimo apie atleidimą terminą (dabar - 2 ir 4 mėnesių), o atleidus iš darbo darbuotojui išmokėti ne daugiau 3 vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją (šiuo metu - 6 mėnesių). Taip pat siūloma nustatyti 180 valandų viršvalandžių per metus limitą, o ne 120, kaip šiuo metu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas